Įvairios paprastos plastmasės pasižymi tiesiog nuostabiu patvarumu - natūraliomis sąlygomis jos gali išlikti praktiškai neribotą laiko tarpą. Kaip tik šis patvarumas ir yra ta priežastis, dėl ko pasinaudoję plastmasiniais gaminiais mes norime jais atsikratyti. Ir atsikratyti ne bet kaip, o juos visiškai pašalinti iš natūralaus gamtos ciklo, pageidautina suskaidant juos į natūralias gamtoje sutinkamas medžiagas.

Biodegraduojantys plastikai nėra naujovė, tačiau paprastai jie gan nepatvarūs ir brangūs. Misūrio Mokslo ir Technologijų Universiteto mokslininkai siekia sukurti tokią medžiagą, kuri patvarumu prilygtų šiuo metu naudojamiems analogams ir suirtų bent per ketverių mėnesių laiko tarpą. Šiuo metu jau sukurti pirminiai tokių medžiagų variantai. Priklausomai nuo medžiagos pritaikymo srities naudojami skirtingi polimerų "kokteiliai" - vienas vandens buteliams, kitas pirkinių maišeliams ir t.t. Taip pat keičiami plastmasių užpildai, kurie padidina savaiminio medžiagos susiskaidymo greitį.

Vienas galimų užpildų yra glicerolis, kuris gaunamas kaip šalutinis biodyzelino gamybos produktas. Kitas - polilaktinė rūgštis, gaunama fermentuojant krakmolą. Ji suskaidoma vos per 60 dienų, ir ji yra tinkamas kandidatas vandens buteliams gaminti. Galutinis mokslininkų siekis - sukurti plačiu mastu komerciškai panaudojamą biodegraduojantį plastiką.

Žinoma, galima naudoti plieninius butelius, medžiaginius maišus ir šiose srityse visiškai atsisakyti plastmasės, tačiau šiandieninė visuomenė morališkai nepasirengusi globaliai apsiimti tokį įsipareigojimą.