Urugvajuje 53 cm suakmenėjusią kaukolę dideliame akmenyje ant Rio de la Plata kranto, esančio pietinėje šalies dalyje, aptiko paleontologas mėgėjas. Gyvūno liekanos Montevidėjo gamtos mokslų muziejuje išgulėjo trejus metus ir tik vėliau buvo ištirtos bei identifikuotos kaip nauja rūšis Josephoartigasia monesi. Tai ne šiaip dar vienas senojo pasaulio gyventojas – tai ko gero pats didžiausias anų laikų graužikas, svėręs daugiau nei toną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Urugvajuje rasto 1 t svėrusio gyvūno liekanos rodo, kad dydžiu jis prilygo jaučiui. Spėjama, kad 3-4 m ilgio žolėdis prieš 2–4 mln. metų klaidžiojo upės žiotimis ir aplinkiniuose miškuose. Pagal pirminius duomenis šis egzempliorius yra bent 15 kartų sunkesnis už didžiausią šiandien gyvenantį graužiką žinduolį.
Gyvūno svoriui nustatyti prireikė beveik visų metų, nes kaukolę teko palyginti su šiandien Pietų Amerikoje gyvenančių graužikų kaukolėmis. Dauguma graužikų sveria mažiau negu 1 kg. Tiesa, kapibara (Hydrochoreus hydrochaeris) ir artimiausias naujai atrastos rūšies giminaitis pakarana (Dinomys branickii) gali sverti iki 20 kg. Pagal šiuos duomenis sudaryta matematinė išraiška, kuri ir padėjo apskaičiuoti galimą gyvūno svorį. Paskaičiavus nustatyta, jog milžiniško graužiko masė galėjo svyruoti nuo 1008 iki 1221 kg. Pagal santykinai nedidelius krūminius dantis mokslininkai graužiką priskyrė pakaranų šeimai.
Be to, autorių nuomone, šis gyvūnas turėjo sąlyginai silpną žandikaulį, tad tikriausiai turėjo maitintis žole ir vaisiais. Anot straipsnio autorių , gyvūnas gyveno greta mėsėdžių „paukščių siaubūnų“ ir kardadančių kačių. Urugvajaus Montevidėjo fizikos instituto mokslininkas dr. Ernesto Blanco teigia, kad žolėdžiams gyvūnams nuo tokių plėšrūnų pabėgti nebuvo galimybių, tad jiems tekdavo kovoti dėl savo gyvybės. O norint kovoti su jais, reikėjo turėti tokią didelę kūno masę – tad galbūt tai ir lėmė tokę didžiulę graužiko masę.
Ištyrus ir palyginus aptiktos liekanos dantis su kitų žinomų Josephoartigasia rūšių dantimis, nutarta atrastąjį gyvūną pripažinti naujos rūšies atstovu. Daktaras R. E. Blanco pažymi, jog jo priešakiniai dantys gerokai didesni negu kitų graužikų. Tyrėjai spėja, kad gyvis, panašiai kaip dabartinis bebras, dantimis kirsdavo medžius. Bet galbūt dantų reikėjo ginantis nuo užpuolikų.
Reikia paminėti, jog kai kurie mokslininkai skeptiškai vertina gyvūno parametrų įvertinimą tik pagal vienos kaukolės duomenis. Patys darbo autoriai pripažįsta, jog ateityje turbūt bus atrasti ir kiti šių gyvūnų kaukolių pavyzdžiai, kurie bus didesni, o gal ir mažesni už jau atrastąją.
O kol kas mokslininkai stengiasi padaryti biomechaninį žandikaulio modelį, padėsiantį nustatyti šio graužiko sukandimo jėgą.