Surasta trūkstama banginių evoliucijos dalis? (3)
Mokslininkai skelbia aptikę trūkstamą evoliucijos grandį – prieš 48 mln. metų gyvenusį gyvūną, iš kurio išsivystė banginis. Ir jis visai ne vandens gyvis, o lapės dydžio keturkojis, iš išvaizdos panašus į elnią, tik be ragų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Indijoje aptikta 48 milijonų metų senumo fosilija liudija, kad ilgai ieškotas banginių ir delfinų protėvis gyveno sausumoje, bet bėgdamas nuo plėšrūnų galėjo panerti į vandenį. Na, o su laiku, jis taip pamėgo vandenį, jog jame ir pasiliko. Jau anksčiau buvo žinoma, kad banginiai evoliucionavo iš sausumos gyvūno, tačiau aiškios grandies trūko iki šiol.
Ilgą laika šią grandį buvo bandoma užpildyti su hipopotamu – tam ypač pritiko tam tikri šio gyvūno panašumai su banginiais. Be to, ir jų DNR grandinės praktiškai identiškos. Bėda tik tame, jog hipopotamai paplitę tuose regionuose, kurie banginiams yra nepriimtini. O be to ir zoologinis hipopotamų amžius yra per mažas tokiai „protėvystei“.
Tad dabar mokslininkai nusiteikę šį tarpinio gyvūno vaidmenį perduoti iš hipopotamo naujai atrastam sausumos gyvūnui. Nors Indonyus pavadintas keturkojis išvaizda nė kiek nepanašus į banginius, tačiau anatominiai panašumai yra tiesiog stulbinantys - pirmųjų banginių ir šio gyvūnų panaši kaukolės struktūra, jis taip pat turėjo tankesnius kaulus, kurie vandenyje atliko balasto funkciją.
Visgi esminis banginių ir Indonyus panašumo argumentas – tai sustorėjęs ausies kaulas, kurį turi tik banginiai. O atrastų fosilijų dantų analizė rodo, jog šis gyvūnas nors ir gyveno sausumoje, daug laiko praleisdavo vandenyje ir galbūt ten maitinosi – panašiai kaip hipopotamai arba banginiai.
„Radome artimiausią išnykusį banginių giminaitį ir jis artimesnis, nei bet kuris iš dabartinių gyvūnų“, – įsitikinęs JAV tyrėjas Hansas Thewissenas. Tuo labiau, jog mokslininkų nuomone pirmieji banginiai nebūtinai turėjo būti panašūs į dabartinius giminaičius – galbūt jie labiau priminė tarpinį gyvūną tarp šuns ir kiaulės. Kaip yra iš tikrųjų neaišku, tačiau mokslininkai neabejoja, jog sausumą jie prarado 40 milijonų metų atgal.
Mokslininkų įsitikinimu, pirmieji banginiai gyveno dabartinės Indijos ir Pakistano teritorijoje, o tai labai gerai sutampa su rastomis Indonyus fosilijomis. Kai tuo tarpu hipopotamai buvo paplitę po Afrikos žemyną. Be to, mokslininkai mano, jog pirmieji banginiai,s kirtingai nuo dabartiniu, turėjo labai nedideles smegenis – tai irgi panašu į Indonyus savybes.
Nors daugelis mokslininkų išreiškė susidomėjimą tyrimų rezultatais, tačiau kol kas nesiimama vienareikšmiškai tvirtinti jų teisingumo.