Nuo praeito savaitės penktadienio (2007 08 24) Graikijoje ėmė siausti siaubingi gaisro liežuviai – apie šią valstybės tragediją turbūt daugelis girdėjote. Nors nuo šio trečiadienio gaisro židiniai apmalšinti, visgi kai kur dar ugnis įsiplieskia ir ugniagesiai toliau evakuoja kai kuriuos kaimus. Tačiau didžiausias pavojus jau praėjo. Ugnis siautėjo po tokius milžiniškus plotus, jog ji neliko nepastebėta iš kosmoso. Trumpai pažvelkim į šią baisę nelaimę ir tikėkimės, jog to daugiau nepasikartos...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Nors pasaulį apskriejo žinia tik apie Graikijos siaubingus gaisrus, iš kosmoso darytose nuotraukose matyti, jog juose skendėjo didelė dalis Pietryčių Azijos. Patys karščiausieji rugpjūčio 21-osios – 26- osios dienų taškai Pietryčių Europoje buvo nustatyti ATSR (Along Track Scanning Radiometer) instrumento pagalba iš palydovo Envisat ERS-2 et AATSR (Advanced Along Track Scanning Radiometer).
Kitas optinis instrumentas - MERIS (Envisat’s Medium Resolution Imaging Spectrometer) taip pat pateikė šio laikotarpio nuotraukas, kuriose matyti apėmę Graikijos miškus ir nusinešę daugiau nei 60 žmonių gyvybių, gaisrai. Sekančiose MERIS nuotraukose galite stebėti ugnies plėtimąsi šioje teritorijoje. O mes trumpai prisiminsime, kaip plėtėsi ši nelaimė...
Nors pavieniai gaisrai kilo jau praėjusios savaitės pradžioje, tačiau penktadienį (08.24) pakilo tikra ugnies jūra. Ugniagesiai teigia, kad penktadienį sutemus prasidėjo 22 gaisrai. Graikijos vyriausybės nuomone, tai negali būti sutapimas – ši nelaimė įvardinama vos ne teroru aktu. Įtariama, jog padegėjai gali veikti žemės spekuliantų užsakymu. Iš pradžių ugniagesiams gesinti gaisrus padėjo apie 400 karių, 11 lėktuvų ir 7 sraigtasparniai, prie kurių vėliau prisijungė 11 valstybių pagalba.
Prancūzija, Vokietija ir Norvegija pirmosios pasiūlė Graikijai pagalbą kovoje su miškų gaisrais. Europos Komisijos pranešime sakoma, kad Prancūzija siunčia 2 lėktuvus, Norvegija pasiūlė vieną lėktuvą, Vokietija - 3 sraigtasparnius. Vėliau prisijungė ir kitos šalys. Dėl gaisro žuvo ne mažiau kaip 60 žmonių, nors su laiku aukų kiekis gali didėti.
Lietuvos ambasadorius Graikijoje Artūras Žurauskas pasakojo: “Situacija šiaip sau. Savaitgalis dūmuose. Vėjas stiprus, todėl vos spėjus užgesinti gaisrų židinius vėl kur nors įsiplieskia ugnis. Ji buvo prisiartinusi ir prie priemiesčių namų, bet ugnį sugebėta suvaldyti. Miestas smoge, visur krinta pelenai, todėl dirbame užsidarę langus“.
Tačiau, pasak diplomato, pasižiūrėjus, kas vyksta gaisrų siaubiamame Peloponeso pusiasalyje, dingsta noras skųstis. "Dega apie 160 kilometrų linija, ištisi kaimai atkirsti nuo pasaulio. Žmonės skambina mobiliaisiais telefonais, maldauja, kad juos ištrauktų, tačiau kai kuriems padėti neįmanoma - sudega gyvi. Tragiška padėtis", - baisėjosi jis.
Gaisro pasekmės išties kraupios – iki pamatų sudegė keletas kaimų, beveik 200 tūkstančių ha žemės, žuvo per 60 žmonių, sunaikinta didelė dalis šiemetinio derliaus...Ir vis tai dėl ko? Tik dėl žemės kainų spekuliavimo?...
Negana to, tai dar ne visos galimos grėsmės – pasibaigęs gaisras gali sukelti potvynius. Apie tai jau nuogąstaujama ES komisijoje – gaisras taip išdžiovino dirvožemį, jog jis kurį laiką negalės priimti drėgmės. Kitaip tariant, net ir nestiprūs lietūs gali sukelti potvynių bangas. ES komisija įspėja visas valstybes būti pasiruošusiom šiai naujai galimai grėsmei.
Video reportažas apie gaisro siautėjimą Graikijoje
