Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kodėl savaitgaliais prastėja oras (0)
Ilgą laiką savaitgaliais prastėjantys oras yra tarsi priežodis – daugelio pasakomas su humoru, nesigilinant į tikrąsias to priežastis. Nors didelė dalis žmonių net ir neįžvelgia tame jokios paslėptos problemos – tai atrodo tiesiog sutapimai. Visgi italų ir vokiečių mokslininkams įkyrėjo tokie „sutapimai“ ir rimtai prisėdę prie kelių metų klimato tyrimų statistikos padarė stebinančią išvadą – blogus savaitgalinius orus sukelia patys žmonės...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dominikas Boimeris ir Bernhardas Fogelis iš Metereologijos ir klimato tyrimo instituto išstudijavo daugiau nei 70 tūkstančių įrašų apie savaitinius klimato kitimus – juos domino temperatūros pokyčiai, drėgmės svyravimai, saulėtumas, debesuotumas ir kiti metereologiniai duomenys. Pasirodo, jog „sutapimai“ yra statistiškai nepaneigiami – savaitės pradžia kaip taisyklė žada gerus orus, o į savaitės galą, pradedant ketvirtadieniu viskas eina blogyn – temperatūra krenta ir šeštadieniais kaip taisyklė, ima lyti lietūs. Vėjas ima rimti tik sekmadienį nuo pietų – tuo laiku iš po debesų išlenda ir Saulė.
Italų klimatologas Antonelo Pazini, susipažinęs su vokiečių kolegų tyrimo išvadomis, pasiūlė šio reiškinio mokslinį hipotetinį paaiškinimą. Pagrindinė priežastis – miesto gyvenimo ritmas, kurį sukuria patys žmonės. Darbo dienomis į aplinką patenka didelis kiekis dulkių, kuris kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Didėjanti dulkių koncentracija ima skaidyti ir atspindėti Saulės šviesą – natūraliai vėsta oras. Aišku, tai ima reikštis darbo savaitės antroje pusėje, kuomet dulkių koncentraciją peržengia tam tikrą kritinę ribą. Tuo pačiu dulkių dalelės tampa drėgmės kondensavimosi centrais. Todėl aplink jas kaupiasi drėgmė ir formuojasi debesys ir galiausiai savaitgaliais prapliumpa lietus...
Visgi miestuose pasireiškia ir klimato sausėjimas – apie tai mokslinį straipsnį yra parašiusi Karen Seto. Jos tyrimai akivaizdūs – plečiantys megapoliams ir vis didesnį žemės plotą padengiant asfaltu ir betonu, regione mažėja drėgmės garavimas. Tačiau tuomet garuoja ne drėgmė, o dulkės :). Aiškinantis pilną miesto klimato formavimosi procesą, reiktų šiuos du faktus įvertinti ir suderinti tarpusavyje.
Be to, reikia nepamiršti, jog mokslininkai tyrinėjo miesto klimatą – hipotezei patvirtinti ar paneigti reiktų išanalizuoti ir laukinės gamtos sąlygomis vykstančius procesus. Nebent juose tiek „pridulkinama“, jog skirtingų miestų debesys ima jungtis savo kraštais. Kas tada lieka? Patyrinėti Afrikos klimatą?
Pagal: Ученые выяснили, почему к выходным так часто портится погода