Latimerijos - riešapelekės žuvys, užimančios tarpinę grandį tarp žuvų ir roplių. Žemėje jos gyveno net prieš dinozaurų išnykimą, ir buvo ilgai manyta kad latimerijos išmirė prieš 65 mln. metų. Naujai apie jas sužinota 1938 metų gruodžio 22 dieną, kai prie Pietų Afrikos krantų buvo sugauta keista žuvis. Ji pavadinta M. Kortene Latimer – pirmosios zoologės, pamačiusios „gyvąją iškaseną“, garbei. Latimerijos atradimas mokslininkams buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Daug kas abejojo jų egzistavimu. Tačiau žuvų pasaulis nesiliovė stebinti – 1998-aisiais metais gamta pateikė dar vieną staigmeną – kita rūšis buvo atrasta Indonezijoje. Iki dabar šios indoneziškosios rūšies žuvų įrodymas tebuvo tik ta viena vienintelė žuvis. Taigi, dar viena staigmena - šis skaičius jau padvigubėjo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Indonezijoje, Manado mieste gyvenančiam žvejui Justinus Lahama šių metų gegužės 19 dieną labai pasisekė. Bežvejodamas su savo sūnumi, apie 200 metrų nuo paplūdimio, ten kur gylis siekė daugiau nei 100 metrų, jis ištraukė keistą žuvį – turinčią tarsi letenas, sveriančia 50 kg, ir esančią 1 m 30 cm ilgio.
Tuo pat metu įvyko tai, ko taip trokšta daugelis žmonių – niekuo neišsiskiriantis žvejys įėjo į istoriją, kaip pagavęs antrają žinomą indoneziškąją latimeriją.
Stebėtina tai, kad šis gyvūnas aptvertas išgyveno apie 17 valandų jūroje kur gylis siekė tik 1 m. Tai nustebino ir mokslininkus, kurie galėjo atvykti jos ne tik pasižiūrėti, bet ir beplaukiojančią nufilmuoti. Toks nustebimas visai ne keistas - jos gentainiai, kurie buvo atrasti Kenijos, Madagaskaro pakrantėse buvo stebimi tik esant daugiau nei 150 metrų gyliui. Manoma, kad šioms žuvims tinkamas gyvenimui gylis yra daugiau nei 200 metrų.
Po žūties žuvis buvo sušaldyta. DNR analizė leis įsitikinti ar tikrai kalbama apie 1998- aisiais metais atrastą latimerijų rūšies, pavadintos Latimeria menadoensis, žuvį kuri skiriasi nuo Afrikos pakrantėse pagautųjų Latimeria chalumnae. Remiantis DNR molekuliniais tyrimais buvo nustatyta jog šios rūšys atsiskyrė apie 1 - 2 milijonų metų prieš mūsų erą. Naujesnių tyrimų (kurie remiasi DNR mitochondrijomis) duomenimis tai įvyko prieš 30 – 40 milijonų metų. Spėjama, kad Indijos iškilimas ir prisišliejimas prie Eurazijos lėmė vienos populiacijos atsiskyrimą nuo kitos ir tuo pačiu tai tapo dviejų skirtingų rūšių atsiradimo priežastimi.
Jūrų biologas Lucky Lumingas iš Sulawesi salos Sam Ratulangi Universiteto, kaip ir kiti mokslininkai, šiuo metu analizuoja Indonezijos muziejuje saugomą latimerijos skeletą. Jis žino jog latimerijos nors ir yra tarsi tarpinė grandis tarp gyvybės perėjimo iš jūros į žemę, visdelto jos žemės gyvūnams nebuvo lygiai tie patys proteviai. Vėlesni DNR tyrimai galbūt leis dar geriau suprasti gyvybės istoriją.
Indonezijos latimerija mokslininkų ir žvejų apsuptyje: