BBC pranešė apie sensacingą Kanados mokslininkų tyrimą, nustačiusi, jog kadaise Grenlandijoje augo vešlūs miškai ir knibždėjo būriai vabzdžių. Taigi, Žemės klimatas buvo žymiai šiltesnis nei dabartinis. Stebina tik vienas dalykas - apie tai, jog Grenlandija skendėjo žalumoje, pasakojama dar Vikingų legendose, tačiau į tai mokslui visiškai nusispjaut - tik gavus įrodymų tai pateikiama kaip sensacinga naujiena. Ir tai dar ne visi "sensacingi" tyrimų rezultatai.

„Pirmą kartą atskleidėme faktą, kad pietinė Grenlandija, kuri šiuo metu yra padengta didesniu kaip 2 km storio ledo sluoksniu, kažkada buvo visiškai priešinga dabartinei Grenlandijai“, – teigia Kopenhagos (Danija) universiteto prof. Eske Willerslevas. Taip, faktas įrodytas pirmą kartą, tačiau istorikams jis jau buvo žinomas senokai.

Mes jau rašėme, jog garsusis vikingas Erikas Rudasis, aptikęs Arktikoje didžiulę žalią salą, būsimųjų jos gyventojų džiaugsmui pavadino ją Grenlandija (Žalia žemė). Čia suklestėjo žemės ūkis, žemė davė didelius derlius. Rojaus gyvenimas čia tęsėsi tol, kol šią žemę sukaustė amžinas įšalas.

Vienintelis istorijos ir dabartinių rezultatų nesutapimas - laikotarpis, kuriame Grenlandija žaliavo. DNR pavyzdžiai, paimti iš ledo branduolio, rodo, kad daugiau kaip prieš 500 tūkst. metų Grenlandijoje augo spygliuočių miškai, kuriuose gyveno įvairūs vabzdžiai.  Gi vikingų kelionės vyko tikrai ne taip senai. Tad nereiktų stebėtis, jog dar po kelių tyrimų paaiškės, jog tokia Grenlandija buvo ir prieš kelis tūkstančius metų. Bet čia dar neįrodyta ir šnekėti apie tai nevalia.

Visgi tiek istorija, tiek ir dabartiniai tyrimai byloja, jog šioje pasaulio dalyje buvo akivaizdžiai šilčiau nei kad dabar. Tad neverta abejoti, jog ir visas Žemės klimatas buvo šiltesnis. Tik ar tai žmonių ūkinė veikla, ar natūralūs klimato kaitos ciklai? Retorinis klausimas.

Mokslininkai teigia, kad pietinėje Grenlandijoje tarpledynmečio laikotarpiu augo vešlūs miškai. Tuo metu vasarą temperatūra pakildavo iki +10 ºC šilumos, o žiemą nukrisdavo iki –17 ºC šalčio. Kai prieš 450 tūkst. metų temperatūra gerokai nukrito, miškai buvo padengti storu ledu, kuris užšaldė jų gyventojus iki šių dienų.

Nauji rezultatai buvo gauti iš ledo dugno, kur gausu nuosėdinių uolienų. 2 km gylio ledas buvo pragręžtas pietinėje Grenlandijoje, Dye3 rajone, ir iš jo paimti bei ištirti DNR pavyzdžiai. Atkurtieji DNR fragmentai, kuriuos mokslininkai palygino su dabartiniais augalų ir gyvūnų genomo pavyzdžiais, parodė, kad tolimoje praeityje Grenlandijos teritorijoje augo tokie medžiai: pušys, eglės, alksniai, kukmedžiai. Tyrinėtojai taip pat rado vabalų, vorų, musių ir drugių DNR pavyzdžių. Mokslininkai taip pat tikisi, kad tęsiant tyrinėjimus šioje srityje, bus galima aptikti ir gyvūnų DNR pėdsakus. Tyrinėtojai teigia, kad iš ledo branduolio paimti mėginiai yra seniausi kada nors turėti gryni, neužteršti DNR pavyzdžiai.

Su augalija šioje vietoje galima baigti. Tačiau yra dar kelios "sensacingos" išvados. Mokslininkai  atskleidė "stulbinantį" faktą – ledas yra atsparus šiltėjančiam klimatui. Prof. E. Willerslevas teigia: „Jeigu visi duomenys yra teisingi, vadinasi pietinėje Grenlandijoje ledo sluoksnis yra stabilesnis negu kad buvo manoma anksčiau. Galbūt ši žinia mokslininkams padės rasti atsakymą, kaip iš tikrųjų ledas reaguoja į visuotinį atšilimą.“ Australijos mokslininkų nuomone, 3 laipsniais pakilus vidutinei temperatūrai, Grenlandijoje pradėtų tirpti ledynai. 2006 m. atlikti NASA tyrimai parodė, kad milžiniško ledo sluoksnio tirpimo greitis nuo 2004 m. patrigubėjo. Visiškai ištirpus ledui, jūros lygis pakiltų iki 7 m. Tačiau dabartiniai rezultatai rodo, kad jei vienuose Grenlandijos regionuose ledo sluoksnis plonėja, kituose – akivaizdžiai auga. 

Kodėl mes šį atradimą nelaikome sensacingu? Dėl labai paprastos priežasties - ruošdami straipsnį apie pasaulinio vandens lygio kilimą skaitėme ne vieną moklininkų darbą, aiškinantį sudėtingą ledynų tirpimų procesą, kuris vyksta dviem aspektais. Pirma, dėl klimato šiltėjimo mažėja ledos storis pakraščiuose, tačiau tuo pačiu daugėja kritulių ir centrinėse Granlandijos dalyse ledo storis auga. Išsamiai apie tai galite paskaityti mūsų publikuotame straipsnyje "Globalinis atšilimas ir pasaulinis tvanas - ar tikrai žmonija sukėlė pasaulio pabaigą?"

Tad kyla natūralus klausimas - kiek mokslininkai linkę bendrauti tarpusavyje ir apskritai, kiek linkę gilintis į savo kolegų pateiktas teorijas. Turbūt ne kartą ir ne du visame pasualyje iš naujo "išrandamas" dviratis.

Tačiau iš kitos pusės gal ir gerai - tokios "sensacijos" nesunkiai skinasi kelią į žiniasklaidą ir bent jau taip plečiasi žinių ratas. Atsižvelgiant į tai, kad 10 proc. Žemėje esančio sausumos paviršiaus padengta storu ledo sluoksniu, tai gali atverti kelią naujiems jau žinomimes ir turbūt tikrai nežinomiems mokslo atradimams pasaulyje. 

Šaltinis:

• Mokslininkai atskleidė Grenlandijos praeitį

Komentarai (6)