Klimato kaita tampa viena iš populiairiausių mokslinių tyrimų ir modeliavimų tematika. O ir visuomenės susidomėjimas gautais rezultatais yra neblėstantis. Šįkart pristatome Tarpvalstybinio Klimato pokyčių komisijos (IPCCF) balandžio mėn. parengto dokumento santrauką. Jame teigiama, kad klimato pasikeitimas suduos nemažą smūgį ekologiškai svarbiam regionui – Didžiajam barjeriniam rifui, subarktinėms saloms, o Afrikos Kilimandžaro kalno viršūnėje gali visiškai ištirpti sniegas. Tačiau tik viršūnėlės. Klimato atšilimas taps maisto stygiaus priežastimi 130 mln. žmonių visoje Azijoje ir sukelti katastrofą Afrikoje. Ten visiškai išnyks svarbiausios žemyno grūdinės kultūros.

Iki 2050 m. dėl 3,6 ºC padidėjusios vidutinės metinės temperatūros Kinijoje nuo 5 iki 12 proc., Bangladeše – iki 10 proc. sumažės ryžių ir kviečių derlius. Negausus derlius ir didėjanti gyventojų populiacija iki 2020 m. privers badauti 50 mln., iki 2050 m. – 135 mln., o iki 2080 m. – beveik 266 mln. žmonių.

Dėl Himalajų ledynų mažėjimo Indijoje pritrūks vandens, o beveik 100 mln. gyventojų kasmet susidurs su padažnėjusiais potvyniais. „Nesuvaldomi klimato pokyčiai taps aplinkos ir ekonomine katastrofa, bet didžiausia bus žmonių tragedija", – teigia Achimas Steineris (Achim Steiner) Jungtinių tautų Plėtros programos vykdantysis direktorius. Pasak jo, „nepaprastai svarbu jau dabar imtis atitinkamų veiksmų tam, kad išvengtume pavojingų klimato pokyčių." Afrika – labiausiai pažeidžiamas žemynas, „atsidurs didžiuliame pavojuje, jei nebus sustabdytas dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išsiskyrimas". Besikeičiantis klimatas jame sukels netikėtus padarinius: maisto trūkumą, potvynius, ligų protrūkius, kurie dar labiau pablogins padėtį skurdžiausiame pasaulio regione. Sudaryta specialistų grupė nustatė, kad rytinėje Afrikos pakrantėje pakils jūros lygis, o kviečiai – labiausiai paplitusi grūdinė kultūra šiame žemyne, iki 2080 m. visiškai išnyks.

Europos Viduržemio jūros regionuose klimato pokyčiai pakenks elektros energijos gamybai, turizmo sektoriui, padidės jūros lygis, padažnės ir sustiprės audros. Visa tai paliks milijonus žmonių be vandens, teigia mokslininkai. Viduržemio jūros pakrančių ekosistemos yra tarp pažeidžiamiausių visame pasaulyje, taigi joms taip pat bus suduotas didžiulis smūgis. Iki 2070 m. nuo 16 iki 44 mln. europiečių kentės dėl vandens stygiaus.

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje padaugės gaisrų, o potvyniai, nuošliaužos, sausros ir audrų antplūdžiai greičiausiai taps dažni ir stiprūs. Dėl Ramiajame vandenyne pakilusio jūros lygio padaugės potvynių, sustiprės bangavimas audrų metu. Tai gali sukelti grėsmę ekosistemoms, infrastruktūrai, gyvenvietėms, įrenginiams ir turizmo pramonei.

Pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą turi būti pradėtos įgyvendinti nedelsiant. Nors jei ir pavyktų sustabdyti dujų išmetimą į aplinką, jau prasidėję klimato pokyčiai tęsis dar daugelį dešimtmečių. Todėl ekonomiškai silpnos šalys privalo prisitaikyti prie neišvengiamai įvyksiančių klimato kaitos nulemtų pokyčių.

Taigi, prognozės daugiau negu niūrios. Visgi nereiktų pamiršti, jog tai tėra modeliavimas.  Palaikantys tokias prognozes prisimins ir kitų mokslininkų panašius teiginius - nesenai rašėme apie Rusijos mokslininkų atliktą ateities modeliavimą, kuris žada panašius pasaulio pokyčius. Tačiau verta prisiminti, jog pastarajame pranešime šalia pesimistinių pažadų buvo ir optimistinių, nesuverčiančių visko baisiajam šilnamio efektui. Kaip yra iš tikrųjų? Niekas nežino, bet absoliučiai tikėti kuria nors puse neverta. Apie tai mes jau kalbėjome aiškindamiesi globalinio vandens lygio kilimo priežastis - jų gali būti labai įvairių ir net nesusijusių su žmogaus ūkine veikla...

Šaltinis: MokslasPlius

Komentarai (0)