Kas yra GMO arba genetiškai modifikuoti augalai jau aptarėme pirmojoje straipsnio dalyje. Išnagrinėjus GMO gamybos procesą, paaiškėjo, jog šiuolaikinei genetinei inžinerijai dar labai daug trūksta žinių apie genuose vykstančius procesus, tad jie praktiškai nekontroliuojami. Dėl to susidariusios genų kombinacijos gali nulemti neprognozuojamas organizmo savybes – tiek laukiamas teigiamas, tiek ir nežinomas neigiamas. Tam nustatyti reikalingi kruopštūs, objektyvūs ir ilgalaikiai tyrimai, kurių labai bijosi GMO remiančios korporacijos, tačiau nuolat atsiranda tuo užsiimančių entuziastų.

GMO oficialiai - pasaulio išsigelbėjimas. Ar tikrai?

Nors genų inžinerijos atsiradimą ir vystymosi priežastis mes jau aptarėme, tačiau turim dar trumpam sugrįžti prie šios temos. Vien dėlto, jog ji labai stipriai susijusi su GMO entuziastų požiūriu į tyrimus.

Siekiant palankaus visuomenės požiūrio genų inžinerijai vystyti, reikėjo sugalvoti rimtų ir „visuomeninių“ priežasčių šios technologijos rėmimui. Tam pasirinktos trečio pasaulio neturtingos valstybės ir protingai pateikta statistika, kuri iš tikro yra iškalbinga, nors ir nesigilinanti į skaičiukų priežastis ar pasekmes.

Kasdien visame pasaulyje apie 24000 žmonių miršta iš bado. Tris šio skaičiaus ketvirtadalius sudaro vaikai, o dar 800 mln. žmonių kenčia nuo bado ir prastos mitybos. Manoma, kad 2040 m. žmonių skaičius turėtų pasiekti 7,7 mlrd. Tai dar labiau paaštrintų maisto trūkumą planetoje. Tad didžiosios biotechnologinės kompanijos skelbia, kad GMO kompensuos maisto stygių pasaulyje ir padės tašką badui. “Nuogąstavimai, kad ateities kartos badaus, jų nepamaitins. O maisto biotechnologija ­ pamaitins!" ­ vienas iš Monsanto" kompanijos 1998 m. vykdytos akcijos šūkių. Tačiau maisto stygius ir badas kyla ne dėl to, kad pasaulyje yra pagaminama per mažai maisto. Problema glūdi įsigalėjusioje tarptautinės prekybos ir ekonominių santykių politikoje. Apie tai vis bando pasakyti žalieji ir kitos visuomeninės organizacijos, tačiau jų balsas paprastai pranyksta rinkos ekonomikos vandenyno keliamų bangų aiduose. Tuo tarpu GMO ir iš jų gaminamas maistas, tik paaštrina maisto problemą, nes besivystančių šalių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo didžiųjų biotechnologinių firmų. Be to GM maistas sukuria vadinamą dvigubų standartų politiką. Tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GMO, trečiojo pasaulio šalys yra tiesiog užverčiamos prasta, nekokybiška ir nesaugia GM produkcija. O koks to rezultatas – dar apie tai kalbėsime, analizuodami GMO praktinius tyrimus.

Taigi, garsiai šaukdamos apie pasaulį kamuojančias problemas, GMO kompanijos sugebėjo apimti praktiškai visas gyvenimo sritis ir kiekvienai iš jų pasiūlyti stebuklingą produktą. Apie kiekvieną teigiamą GMO produkto savybę galima nesunkiai sužinoti iš bet kokio lankstinuko ar GMO kompanijos reklaminėse brošiūrose. Taip, šios teigiamos savybės tikrai egzistuoja ir tai yra visiška tiesa. Aišku, kiekvienu atveju kažkas yra nutylimo. Tačiau kol kas apie tai, ką mums duoda genų inžinerija.

GMO. Kokie jie turėtų būti entuziastų svajonėse ir gamintojų tiksluose

MEDICINA - įvairių ligų gydymui jau pradėti taikyti genų terapijos metodai; atliekami organų ksenotransplantaciniai eksperimentai.

MAISTO PRAMONĖ - siekiama pagerinti maisto kokybę. Pavyzdžiui, didinami vitamino A, E kiekiai maiste; mėginama pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose. Kai pavyzdį galima paimti genetiškai sukurtus “auksinius ryžius”, galinčius kaupti b karotiną.

Į augalus galima įterpti genų, kurie padidins tam tikrų medžiagų kiekį arba atsiras nauja medžiaga, kuri laukiniam augalo tipui iš viso nebuvo būdinga. Vitaminas A yra labai svarbus palaikyti žmogaus sveikatai. Šis vitaminas ypač svarbus vaikams, nes jo trūkumas gali sukelti visišką arba nevisišką aklumą. Tradiciniai kryžminimo metodai nepadėjo papildyti augalus vitaminu A. Problema buvo išspręsta įterpus į ryžius tris genus: du – iš gelsvojo narcizo, o vieną – iš mikroorganizmo. Transgeniniai ryžiai produkavo beta karotiną, kuris yra vitamino A pirmtakas. Ryžių sėkla yra geltonos spalvos. Tokiu būdu buvo išspręsta problema dėl vaikams trūkstamo vitamino A atogrąžose. Taip pat žmogaus organizmui svarbi geležis. Geležies trūkumas sukelia anemiją nėščioms moterims ir mažiems vaikams. Afrikoje ir Azijoje pastebėta, jei trūksta geležies, - vaikai gimsta negyvi, mažo svorio. Įterpus į ryžius genų, padidinančių geležies kiekį bei atsakingus už geležies surišimo baltymą, kuris palengvina geležies pasisavinimą su maistu, buvo gauti ryžiai su 2-4 kartus padidintu geležies kiekiu nei laukinio tipo ryžiuose.

Arba sakykime „išauginti“ mikroorganizmai, labiau tinkami sintetinamų fermentų gamybai, o tokiu būdu gautos organinės rūgštys vartojamos įvairioms žaliavoms apdoroti. Citrinos rūgštį gamina modifikuotos mielės, pelėsiai ar bakterijos, fermentuodamos gliukozę.

Plačiai naudojami mikroorganizmų pagaminti fermentai, be kurių negali apsieiti pieno, duonos, sulčių, alkoholio gamyba. Planuojama, kad vien JAV fermentų rinka pasieks 214 milijonų dolerių. Šis augimas remiasi nuostata, kad genetiškai modifikuotų organizmų išskirti fermentai nesiskiria nuo natūralių junginių, tik yra geresnės kokybės, nes išvalyti nuo priemaišų, gryni. Gaminant fermentinius sūrius, vartojamas fermentas chimozinas. Tradiciškai jis buvo gaunamas iš jaunų veršiukų skrandžių, dabar jį gamina Escherichia coli, Kluyveromyces lactis, Aspergillus niger var. avamori. Bioreaktoriuose gautas fermentinis preparatas yra identiškas gyvuliniam, bet turi apie 95 proc. chimozino, o tradiciniame jo tik 2 proc. Naujasis chimozinas dabar užima apie 80 proc. rinkos.

Genetinis mikroorganizmų modifikavimas pradėtas anksčiausiai, todėl ir jų panaudojimas praktikoje labiausiai progresavęs bei kelia mažiausiai abejonių, nors apie tokių organizmų naudojimą maisto pramonėje turbūt žino tik vienetai. Modifikuotos mielės, pelėsiai, bakterijos taip pat vartojamos maisto pramonėje. Anglijoje įteisintas modifikuotų mielių, aktyviai gaminančių dujas fermentuojant maltozę, vartojimas tešlos paruošimui. Mielės, išskiriančios fermentus dekstranų hidrolizei iki lengvai fermentuojamos gliukozės, vartojamos mažai kaloringo alaus gamybai. Jau nuo 1985 metų pramonėje vartojamas Lactococcus lactis, aktyvus bakteriocinų sintetintojas (gamintojas).

Dar vienas labai populiarus genetikų tarpe maistinis augalas - pomidorai. Kadangi pomidorai yra viena pasaulyje populiariausių daržovių, jie labiausiai sulaukė dėmesio genetinio pagerinimo istorijoje, besitęsiančioje iki transgeninio amžiaus. Atliekami tyrimai, norint genetine modifikacija padidinti vieno iš vitamino A formavimosi faktoriaus – likopeno, natūraliai įeinančio į pomidorų sudėtį, kiekį įvairiose pomidorų formose. Kita tyrimų kryptis yra sukurti vėlyvo sunokimo pomidorus. Vėliau prinokstantys pomidorai gali ilgiau išlikti nesupuvę, geriau išlaikyti aromatą, prilygti komercinėms formoms, surenkamoms žalioje augimo stadijoje. Viena iš labiausiai užsirekomendavusių vėliau prinokstančių transgeninių pomidorų atmainų yra Flavr-SavrR pomidorų atmaina. Tačiau šiuo metu, kadangi ši savybė yra įterpta į veislę netradiciniu metodu, neturi komercinės paklausos.

Viliojanti galimybė perkelti šaltų vandenų žuvų genus pomidorams - tuomet jie taptų atsparūs šalčiui, o tokias daržoves lengva transportuoti. O kur dar bandymai gauti kampuotus pomidorus – juos būtų galima lengviau supakuoti...

Druskingiems dirvožemiams tolerantiškų pomidorų kūrimas atveria galimybes auginti juos laukuose, kurie anksčiau buvo netinkami žemdirbystei. Kalifornijos universiteto ir Toronto universiteto mokslininkai 2001 m. sukūrė pomidorus, sugebančius toleruoti aukštą druskingumą ir sulaikančius druskas lapuose, tuo pačiu metu vaisiai išlieka nesūrūs. Prireikė trijų metų įvertinimo, kol druskoms tolerantiški pomidorai buvo pripažinti tinkamais prekiauti.

Nepamirštama kavos ir arbatžolių. Kofeino pašalinimas iš kavos – dar viena iš dabartinių genetiškai modifikuotų augalų tyrimo krypčių. Du mokslininkai iš Havajų ir Škotijos aptiko skirtingus genus, kurie kontroliuoja kofeino produkciją kavos pupelėse ir arbatos lapuose. Jei pavyktų pašalinti iš augalų šiuos genus, būtų sukurti kavos ir arbatos augalai, produkuojantys natūraliai dekofeinizuotus produktus su aromatu.

Kita problema kavos plantacijose – skirtingas kavos pupelių prinokimo laikas. Havajuose kuriami metodai, leidžiantys prinokti pupelėms tuo pačiu metu, kad derliaus nuėmimo mašinos galėtų nuskinti pupeles nuo vaismedžių tuo pačiu metu.

ŽEMDIRBYSTĖ - šioje srityje genų inžinerija yra taikoma plačiausiai. Išvestos įvairios augalų veislės, atliekami tyrimai, kurių tikslas padidinti augalinių kultūrų derlių, supaprastinti augalų priežiūrą.

Sukurti augalai, atsparūs vabzdžiams – bulvių negraužia kolorado vabalai, todėl tikimasi, jog reiks mažiau pesticidų. Augalais, atspariais sausrai ir druskingiems dirvožemiams, galima apželdinti dykumas ir druskožemius. Jei naujai sukurtas augalas atsparus herbicidams, mažiau reikės rūpintis piktžolėmis – nupurškus lauke liks tik tai, kas turi augti. Modifikuoti augalai atsparūs ligoms, sukeliamoms grybų ar bakterijų, nebijo šalnų ar turi kitų naujų žmogui naudingų savybių, pvz., bulvės, turinčios daugiau krakmolo, ar cukriniai runkeliai, turintys daugiau cukraus. Todėl ir plinta genetiškai modifikuota soja, kukurūzai, kviečiai, bulvės, pomidorai, medvilnė, rapsas ir kiti.

Minėti kenkėjams atsparūs augalai turi baltymą, turintį insekticidinių savybių, gautą perkėlus atitinkamą geną iš Bacillus thuringiensis. Tokių augalų auginimas smarkiai sumažina sąnaudas ir yra ekonomiškai naudingas, todėl tarp auginamų kukurūzų 35 proc. yra atsparūs vabzdžiams, 23 proc. – herbicidams, 45 proc. medvilnės pasėlių atsparūs vabzdžiams, 54 proc. sojų pasėlių sudaro atsparios herbicidams formos.

FARMACIJA - GM mikroorganizmai gamina insuliną (gamina genetiškai modifikuota bakterija, į kurios DNR grandinę įterptas žmogaus insulino genas), įvairius hormonus.

Jau sukurti uodai, kurie yra atsparūs maliarijos sukėlėjams ir nebegalėtų platinti šios ligos.

Žmogui išvengti tam tikros ligos ar mirties padeda vakcinos. Jos sudarytos iš susilpnintų tam tikro štamo patogenų. Siekiant išvengti ligos, vakcinos injektuojamos į organizmą. Dabar atsirado galimybė vakcinoms atsirasti tam tikruose augaluose. Į augalą įvedamas genas, kuris koduoja imunogeninių patogenų baltymus. Tokiu būdu augalas tampa valgomąja vakcina. Šio metodo privalumas – nereikia injektuoti vakcinos, o užtenka suvalgyti genetiškai modifikuotą vaisių (bananą) ar daržovę (bulvę) ir vakcina patenka į žmogaus organizmą. Tokie švieži vaisiai turi antigenų. Vakcina įsisavinama per virškinimo traktą. Tokios vakcinos sėkmingai taikomos prieš tokias ligas kaip hepatitą B, cholerą, pasiutligę bei kitas ligas. Dabar kuriamos augalų vakcinos ir naminiams gyvūnams, ir gyvuliams. Augaluose gali būti gaminami antikūnai. Geriausias pavyzdys – augaluose bandoma gauti antikūnių prieš Streptococcus mutans bakterijas, kurios sukelia dantų ėduonį. Įterpus į obuolį geną nuo šių bakterijų, bus galima sumažinti ėduonies riziką.

LENGVOJI PRAMONĖ - tiriami mikroorganizmai, kurie galėtų gaminti natūralių medžiagų (šilko, elastano, kolageno, keratino) pakaitalus.

KARO PRAMONĖ - apie šią sritį itin mažai informacijos, tačiau manoma, kad kai kuriose šalyse biotechnologiniais metodais kuriamas pavojingas biologinis ginklas.

Įvertinus genų inžinerijos galimybes, ši sritis ne tik paslaptinga, bet ir neprognozuojamai pavojinga...

DEKORATYVINĖ GĖLININKYSTĖ IR SODININKYSTĖ - estetikos tikslais siekiama išvesti naujas spalvingesnes, kvapesnes dekoratyvinių gėlių, krūmų, vaiskrūmių ir vaismedžių veisles.

APLINKOSAUGA - kuriami įvairūs mikroorganizmų štamai, galintys valyti nafta užterštas vietoves; bandoma kovoti prieš invazines rūšis.

Tai ypač aktualu uždaros ekosistemos vietovėms, kuriose žmogaus „eksperimentai“ jau pridarė sunkiai ištaisomą žalą. Pavyzdžiui Australijos valstybė, ilgą laiką kovojusi su išplitusią įvežtinių triušių populiaciją, o dabar bandanti sustabdyti plūstančias didžiąsias rupūžes.

MIŠKININKYSTĖ - siekiama išvesti naujas medžių veisles, kurios greičiau augtų, būtų atsparios ligoms ir kenkėjams; taip pat norima, kad GM medžiai įgytų vienokių ar kitokių savybių, pavyzdžiui, gamintųsi mažesnis lignino kiekis auginant medžius popieriaus pramonei.

Gražių pažadų rezultatas - GMO populiarėja

Daugelyje išvardintų sferų GMO dar tik tiriami ir vyksta eksperimentinė fazė, tačiau žemės ūkyje ir maisto pramonėje šie organizmai įgauna vis didesnį pagreitį. Per šešerių metų laikotarpį pasauliniai GMO pasėlių plotai padidėjo 30 kartų: nuo 1,7 mln. ha 1996 m. iki 52,6 mln. ha 2001 m. (beveik tiek, kiek užima Prancūzija). Dažniausiai auginamų GM augalų plotai, jų pasiskirstymas tarp įvairių šalių bei pagrindinės genetinės modifikacijos įvairiose šalyse yra labai skirtingos. Keturios šalys ­ JAV, Argentina, Kanada ir Kinija ­ augina daugiausiai GM augalų. Iki dabar šie plotai išaugo dar labiau.

Toks GMO produkcijos populiarėjimas yra suprantamas – visa gerkle skanduojami tokių augalų privalumai duoda rezultatų. Biotechnologinės kompanijos teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis nes:

• GM augalai yra atsparesni ligoms bei kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų;
• GM kultūros geriau pakelia ekstremalias aplinkos sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan.), todėl gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje;
• GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokybės reikalavimus (geresnė prekinė išvaizda, skonis, kvapas) bei didesnė maistinė vertė (pavyzdžiui, "Auksiniai ryžiai" gamina didesnį vitamino A kiekį).

Be to, GMO gamintojai skelbia, jog genetiškai modifikuotos kultūros yra „Substanciškai ekvivalenčios“. “Substancinio ekvivalentiškumo” sąvoka pradėta naudoti 1990 m., kai biotechnologinės kompanijos pageidavo oficialaus patvirtinimo, kad GM maistas yra tiek pat saugus, kiek ir natūralus. Teigiama, kad substanciškai ekvivalentiškas GM produktas yra tapačios cheminės sudėties (išskyrus naujai įterptus genus ir jų koduojamus baltymus), kaip ir atitinkamas natūralus augalas.

Tačiau tai neatspindi tikrovės, pavyzdžiui, GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui, cheminė sudėtis, be abejo, skiriasi nuo įprastos sojos, antraip pirmoji nebūtų atspari herbicido poveikiui. Tačiau GM soja yra laikoma substanciškai ekvivalentiška įprastai sojai, nes manoma, kad esami genetiniai ir biocheminiai skirtumai yra toksikologiškai nereikšmingi. Yra žinoma, kad naudojant herbicidą glifosatą, stipriai pakinta sojos pupelių cheminė sudėtis (pavyzdžiui, padidėja fenolio junginių kiekis), todėl yra būtina atlikti papildomus tyrimus toksinėms medžiagoms GM maiste nustatyti.

Nepriklausomi GMO organizmų tyrimai su neigiamais rezultatais

Taigi, vėlei prieinama tos pačios išvados – reikalingi tyrimai. Tuo labiau, jog šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei mums. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims.

Ką mes tikrai žinome apie galimą GMO organizmų žalingą poveikį žmonėms ir gyvūnams? Teigiamo poveikio aptarinėti nė nereikia, nes jis jau yra aprašytas prie kiekvienos genų inžinerijos srities, bet ar tikrai realybėje pasiseka gauti tai, ką taip nori pasiekti GMO kompanijos? Apžvelgime keletą pagarsėjusių atvejų.

NAUJŲ TOKSINŲ ATSIRADIMAS. GMO gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste arba net sukurti naujus. Pavyzdžiui, pasitelkus biotechnologinius metodus gana nesunkiai galima pagaminti įvairiausių amino rūgščių, kurias žmonės plačiai vartoja kaip maisto papildus. Viena amino rūgštis ­ L-triptofanas ­ taip buvo gaminama daugelį metų. 1980 m. kompanija “Showa Deuko" nusprendė pasitelkti genų inžineriją gamybai suaktyvinti. Genetiškai modifikuotas bakterijos Bacillus štamas gamino didesnį kiekį L-triptofano nei įprasta. JAV tokiu būdu pagaminta medžiaga pradėta prekiauti 1988 m. Pagal teisinius reikalavimus, šiam naujam produktui nereikėjo naujo įvertinimo, nes pasikeitė tik gaminimo būdas, bet ne pats produktas. Per keletą mėnesių vartodami ši papildą 37 žmonės mirė ir 1500 sunkiai susirgo. Ši medžiaga sukėlė EMS (eozinofilinės miaglijos) sindromą, kuris pasireiškia raumenų skausmais, širdies darbo sutrikimu, net paralyžiumi ir mirtimi.

Daugiau nei 200 mokslo darbų nagrinėjo šios tragedijos priežastis, tačiau tikslus atsakymas iki šiol nežinomas. Manoma, kad tragediją sukėlė ne bakterijų gaminamas L-triptofanas, bet šio proceso metu atsiradusios medžiagos, kurių iki tol nebuvo aptikta ne GM bakterijų sintetintuose amino rūgščių produktuose.

DR. A. PUSZTAI IR GM BULVĖS  Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo Didžiojoje Britanijoje po to, kai Dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis (į bulves buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos, o visa imuninė sistema labai nusilpo. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eksperimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo “reabilituotas”.

PAVELDIMUMO TYRIMAI.  Neurofiziologijos instituto mokslinė bendradarbė Irina Jermakova (Ирина Ермакова) atliko keletą eksperimentų su žiurkėmis, bet juos užbaigti neleido – nutraukė finansavimą. Tačiau net ir tie gauti rezultatai šokiravo ne tik ją, bet ir daugelį pasaulio mokslininkų. Mokslininkė pasakojo, jog tyrimams išleido visas savo asmenines santaupas, be to jai finansiškai padėjo viena pažįstama moteris. Pirmojo eksperimento metu ji tyrinėjo žiurkių fiziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą pirmojoje ir antrojoje kartoje. Pirmame bloke buvo tirta 30 patelių, padalintos į 4 grupes.

Pirmajai grupei kartu su įprastu maistu duodavo ir genetiškai modifikuotų (GM) sojos miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavo nemodifikuotos sojos. Trečią grupę šėrė tik GM soja, o ketvirtoji (kontrolinė) grupė maitinosi įprastu pašaru be priedų.

Žiurkės maitintos iki poravimosi ir tik poravimosi metu, taip pat esant nėštumui ir laktacijos periodui. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvūs rezultatai buvo gauti grupėje „GM soja“. Daugiau nei pusė žiurkiukų (51,6 %) iš pirmos kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likusios gyvos buvo 1,5-2 kartus mažesnės, nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę.

Įdomu tai, jog netgi grupėje „paprasta soja“ pasireiškė žiurkiukų svorio sumažėjimas, nors, baltymingas pašaras turėtų duoti priešingus rezultatus. Kuomet buvo suporuotos likusios gyvos žiurkės iš grupės „GM soja“, antros kartos palikuonių negimė iš vis. Kai kurias pateles iš grupės „GM soja“ suporavus su sveikais patinais, palikuonių buvo, bet labai nusilpusių.

Kita eksperimentų serija tirta GM soja šertų žiurkių vidaus organų pakitimus. Rimti pataloginiai pakitimai aptikti kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Širdis, smegenys, liaukos ir kiti organai nebuvo suspėti ištirti – eksperimentai buvo sustabdyti institutui patyrus milžinišką spaudimą iš GM gamintojų. Jie tiesiogiai kreipėsi į instituto prezidiumą, reikalaudami nutraukti sojos tyrimus, motyvuodami tuo, jog dabar toks didelis transgeninių produktų srautas į rinką, kad nieko jau negalima padaryti ir nereikia gąsdinti žmonių.

Tačiau mokslininkės tai nesustabdė ir po kelerių metų susitaupiusi pinigų ji vėl tęsia tyrimus. Šie pakartotiniai tyrimai daryti dar ir tam, kad būtų paneigta teorija, jog neigiamas poveikis žiurkėms atsirado dėl herbicidų, buvusių GM maiste. Manoma, kad transgeninėje sojoje, kuri atspari herbicidui (būtent tokia ir buvo tiriama), pastarasis gali kauptis joje ir neigiamai paveikti embrionus. Todėl buvo modifikuota žiurkių maitinimo schema: GM soja žiurkės maitintos tik likus dviem savaitėms iki žiurkių poravimosi ir 2-3 dienas poravimosi metu, o nėštumo ir laktacijos metu sojos nebuvo duodama. Tačiau rezultatai praktiškai identiškai atkartojo pirmųjų tyrimų rezultatus. Grupėje „GM soja“ jauniklių mirtingumas viršijo 50 % , o iš likusių gyvų didelė dalis buvo fiziškai neišsivysčiusi.

Eksperimento rezultatai: trijų savaičių pirmosios kartos žiurkės. Kairėje žiurkė negavusi GMO sojos, dešinėje - maitinta su GMO

Kadangi žiurkių organizmo sandara ir biochemija labai panaši į žmogaus, šie tyrimų rezultatai pakankamai kraupūs.

ATSPARUMAS ANTIBIOTIKAMS. Antibiotikai ­ gyvų organizmų, dažniausiai grybų, išskiriami nuodai, skirti kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Populiariausias ir tikriausiai visiems žinomas antibiotikas­ - penicilinas. Šiuo ir kitais antiobiotikais gydomas plaučių uždegimas, tonzilitas ir kt. ligos.

Šiuo metu pastebimas padidėjęs infekcinių ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje atsparumas fluorokinolų antibiotikų grupei (jais gydomas plaučių uždegimas, šlapimtakių infekcinės ligos) padidėjo net 82 proc. Patogeninės bakterijos labai greitai kinta ir prisitaiko prie antibiotikų.

Kodėl taip yra, dar neaišku, tačiau visi GMO skeptikai iš karto prisiminė genetinių organizmų gamyboje naudojamus genus žymenis, atsparius antibiotikams. Mes apie tai jau rašėme pirmojoje straipsnio dalyje, kurioje taip pat minėjome apie teorinę galimybę antibiotikams atsparių genų patekimą į kitų gyvų organizmų (pavyzdžiui bakterijų) genotipą.

ALERGIJOS. GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų. Mokslininkai ir medikai nuogąstauja, kad tokių GM maisto produktų vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį. Todėl GM maistas ir maisto priedai turi būti atitinkamai žymimi, kad galima būtų nustatyti alergijas sukeliančias medžiagas.

Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. 1999 m. atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 m. net 50 proc. padaugėjo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama prie nealergiškų produktų, todėl šios žinios itin nustebino. Manoma, kad alergiją sukėlė būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose, tačiau nustatyti tikrą šių alergijų priežastį yra sudėtinga, nes GM maistas yra nežymimas.

Tačiau žinomi tikri faktai, jog panaudojus alergijas sukeliančių medžiagų genus kitų organizmų sukūrimui, jie taip pat įgauna alergines savybes. Vadinasi, jei jūs esate alergiškas žemės riešutams, tai būsite alergiškas ir kukurūzams, kuriuose bus įterptų žemės riešutų genų. Tad renkantis GM maistą, svarbu žinoti iš kokių genų jis sudarytas.

HERBICIDŲ POVEIKIS. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) paskelbė, kad naudojant glifosatą prieš nuimant derlių, chemikalo lieka produktuose, taip pat ir gyvulių pašaruose aptinkami likučiai patenka į kiaušinius, mėsą ir pieną. Nors firmos teigia, kad glifosatas visiškai nekenksmingas gyvūnams ir žmogui, tačiau tyrimai rodo, kad šis chemikalas sukėlė tirtų laboratorinių gyvūnų DNR pažaidas, pakenkė reprodukcinėms sistemoms, paskatino vėžinių ligų vystymąsi.

Dėl padidėjusių chemikalų sunaudojimo kiekių biotechnologinės kompanijos reikalauja didesnių leistinų herbicidų koncentracijų GM maiste. Pavyzdžiui, “Monsanto” jau gavo leidimą JAV ir Europos mastu didžiausią leistiną herbicidų koncentraciją GM sojos pupelėse viršyti net 3 kartus.

Eksperimentai su ankštiniais augalais apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundapu“ parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms „Roundapu“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų pelių lyties organuose. Galima neabejoti, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinama gensoja, apdorota „Roundapu“ turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims ir vyrams ir ypač vaikams.

Kas teisūs?

Taigi, galima ilgai rašyti apie GMO organizmų naudą arba mokslininkų tyrimuose gautus neigiamus rezultatus. Rezultatai kategoriškai priešingi – vienoje barikadų pusėje GMO gamintojai su apčiuopiamais ir stulbinančiai viliojančiais pažadais, kitoje – mokslininkai, ištyrę neigiamą ir netgi žudantį tokių produktų poveikį gyvūnams. O ką rinktis mums, paprastiems vartotojams? Kuria puse geriau tikėti? Į šiuos klausimus mes stengsimės atsakyti trečioje straipsnio dalyje.  

Parengta pagal:

• Genetiškai modifikuoti produktai ir genų inžinerija
• Что такое геномодифицированные продукты?
• ГМ-соя влияет на потомство: Результаты исследования российских ученых
• Plačiau apie genetiškai modifikuotą maistą
• Ar norite maisto iš genetiškai modifikuotų organizmų?
• Mokslininkė genetiškai modifikuotus produktus prilygina genocidui. Žalioji Lietuva. 2007, Nr 6, 3 psl.
• Publikacijos apie GMO. Autorius -  Ермакова Ирина Владимировна

Komentarai (9)