Nuostabus ir pavojingas druskynų arktikos pasaulis
(0)
Jau po pirmųjų kelionės kilometrų imi abejoti ar aplinkui vis dar realybė ar paslaptingas ir fantastinis Salvadoro Dali pasaulis - nėra jokių garsų, o ryški ir daug kartų atspindėta Saulės šviesa atrodo tokia materiali, kad norisi ją paliesti rankomis. Laikas ir erdvė tampa tokie abstraktūs, kaip ir horizonto tolumoje nurimusių ugnikalnių viršūnės. Šioje dykynėje apart nesibaigiančių druskos plotų nieko nėra, tačiau ta nebūtis kartu tokia reali, jog jos negali pamiršti visą gyvenimą. Štai tokius įspūdžius parsiveža dažnas keliautojas iš didžiausios pasaulyje druskų lygumos Salar de Uyuni.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Kas tai per vieta, Salar de Uyuni arba druskynų arktika? Prieš supažindinant su ja, reiktų pakalbėti apie kitą įstabaus grožio pasaulio kampelį - Altiplaną (isp. Altiplano; „aukšta lyguma“) arba Puną. Tai aukščiausias ir didžiausias pasaulyje plokščiakalnis po Tibeto, esantis Anduose. Įsiterpęs tarp Andų kalnabūbrių (Rytų ir Vakarų Kordiljerų), Čilės, Argentinos, Bolivijos ir Peru teritorijose. Vyraujantis aukštis – 3300 m. Priešingai nei Tibete, čia vyrauja masyvios viršūnės bei aktyvūs ugnikalniai (vakaruose).
Senai, senai, o jei moksliškai, tuomet Pleistoceno periode, dabartinėje Altiplano vietoje telkšojo didžiulis Ballivián ežeras. Dabar jo likučiai yra Titikakos, Poopo ežerai. Ežerui išdžiūvus susidarė druskos lygumos iš kurių svarbiausia ir yra Salar de Uyuni.
Salar de Uyuni ne šiaip paprastas išdžiūvęs ežeriūkštis. Tai 6400 kvadratinių kilometrų ploto druskos lyguma. Tai beveik šeštadalis Lietuvos teritorijos ir didžiausia pasaulyje natūrali druskos kasykla. Ir negana to, tai viena iš pačių plokščiausių pasaulio vietų, išsidėsčiusi 3700 metrų aukštyje. Žodžiu visais atžvilgiais unikalus gamtos kampelis.
Pažiūrėti šio gamtos stebuklo į Boliviją kasmet atvyksta dešimtys tūkstančių turistų. Dykumoje įsikūręs Uyuni miestelis gali tikėtis ateityje netgi tapti turistų Meka...
Saulės spindulių išgarinti natrio chlorido sluoksniai sustingo į betono kietumo luitus. Tad dykuma tarsi padegta natūraliu asfaltu, ryškiai atspindindžiu krentančią Saulės šviesą...
Tačiau po sustingusiu pusmetriniu druskos sluoksniu slypi niekada neišdžiūvantys akivarai. Jų gylis gali siekti netgi kelis metrus, o vanduo - prisotintas druskos tirpalas...
Lietaus sezonu susidaro ištisos sraunios upės, sujungiančios akivarus ir romantišką idilę paverčiančios pavojinga kelionių vieta. Apylinkėse dažnai galima išgirsti pasakojimus, apie lietaus sezono metu pradingusius keliautojus. Nesurandami ne tik žmonės, bet ir jų automobiliai...
Tačiau ir tokioje negyvoje vietoje galima surasti gyvenančių žmonių. Ir ne tik varganai gyvenančių, bet visai neblogai besiverčiančių - turistai su malonumu perka įvairius druskos suvenyrus. Nenorit suvenyro? Bet kada galima pigiai įsigyti vieną kitą druskos kilogramą. Čia tiems, kas tingisi jos pasikasti savarankiškai.
Ir netgi galima surasti viešbutį. Vienintelį tokį visame pasaulyje - pastatytą vien iš druskos. Viešbučio statybos užtruko devynis mėnesius kruopštaus darbo. Iš aplinkinių storiausių druskos sluoksnių išpjautos "plytos" ir sumaltos druskos tirpalas - visos statybinės medžiagos. Druskos tirpalų sutepus blokelius ir juos sustačius, rišamasis sluoksnis išdžiūna ir sutvirtėja ne blogiau už tikrą cementą.
Priešais įstabų viešbutį plevesuojanti vėliava ir svetingas šeiminkas - ko dar reikia tokiame keistame krašte? Belieka išbandyti gyvenimą druskų kambariuose...
Viduje kaip ir priklauso - grindys, lubos, stalas, kėdė ir netgi lovos - viskas iš druskos. Tiesa, užsikloti galima medžiagine antklode - nuogam įlysti į druską didelio noro niekam nebūtų.
Patogumai? O jums negi nepatogu ir taip? Šildymo aišku nėra, nors lauke temperatūra naktį gali nukristi ir iki -15 laipsnių celsijaus. Apšvietimas irgi vietinis - tam puikiai tinka žvakė. Kaip jau galite atspėti, dušo taip pat neverta tikėtis...
Bet kuklios paslaugos lenkytojų kieko nemažina. Tuo labiau, jog su džipais atvažiuojantys turistai tesvajoja romantiškai praleisti naktį arba tiesiog pasėdėti ant druskinės kėdės, atsirėmus į druskinę sieną ir gurkšnojant iš termosų šiltą arbatą...