Purvo vulkanai – gana įdomus ir mįslingas gamtos reiškinys. Jų yra 26 pasaulio šalyse. Dažniausiai išsiveržia Kolumbijoje, Italijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Irane, Pakistane, Malaizijoje. Iš 800 purvo vulkanų, žinomų mūsų planetoje, apie 350 yra Azerbaidžane. Pagal purvo vulkanų skaičių, jų įvairovę, aktyvumą pasaulyje nėra kitos šalies, prilygstančios Azerbaidžanui. Nacionalinės Azerbaidžano mokslų akademijos Geologijos instituto (Института Геологии Национальной Академии Наук Азербайджана) profesoriaus Adilio Alijavo (Адиля Алиева) tvirtinimu, sauguma purvo vulkanų šioje šalyje yra aktyvūs. Kasmet Azerbaidžane įvyksta vidutiniškai trys keturi purvo vulkanų išsiveržimai. Kai kurių iš jų aukštis siekia 400 m ir daugiau. Šioje šalyje taip pat gausu užgesusių, snaudžiančių ir povandeninių vulkanų - sausumoje aptinkama apie 29 % tokių ugnikalnių. Todėl neatsitiktinai Azerbaidžanas yra vadinamas ugnies šalimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Purvo vulkanai yra panašūs į lavos vulkanus, nes išsiveržia galingai, su didelėmis liepsnomis. Jie išskiria į paviršių milijonus kubinių metrų angliavandenilio dujų ir tonas purvo. Dujų skverbimasis yra fenomenas, keliantis didžiulį mokslininkų susidomėjimą. Purvo vulkanai taip pat susiję ir su naftos telkiniais. Jie duoda tam tikrus „ženklus“ apie naftos ir dujų atsargas, esančias po žeme ar jūroje.
Todėl tokie purvo vulkanai naudojami kaip signalinės vėlevėlės, pranešančios apie Žemės gelmėje esančias naudingas naftos ir dujų atsargas. Tai labai palengvina geologų darbą dideliuose gyliuose ieškant naudingųjų iškasenų.
Purvo vulkanizmas glaudžiai susijęs su seisminiais procesais – žemės drebėjimais. Šių seisminių procesų išvakarėse įvyksta vulkano aktyvizacija, o kai kurie komponentai skysčių (dujų, vandens) pavidalu gausiai išsiveržia. Dujose yra nemažai metano, anglies dioksido ir azoto, vandenyse – boro, chloridų, sulfatų.
Purvo vulkanizmas – ne tik svarbus naudingų iškasenų aptikimo būdas, bet ir labai svarbi geologijos mokslo tyrinėjimų kryptis. Vulkanai yra didžiulės pažintinės informacijos apie žemės gelmes skleidėjai. Jų tyrinėjimas padeda išsiaiškinti gelmių struktūrą, jose vykstančius geocheminius procesus, geologinę žemės sandarą.
Purvo vulkanai – ne tik naftos ir dujų „palydovai“. Vulkaninis purvas taip pat turi daug vertingų mikroelementų: boro, mangano, ličio, bromo, jodo. Būtent dėl to vulkaninis purvas naudojamas medicinoje gydant odos, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, urologinius, ginekologinius susirgimus, taip pat kosmetologijoje. Be to, purvo vulkanų lava plačiai naudojama statyboje kaip aukščiausios rūšies medžiaga keramzito, cemento, plytų gamybai.
Užsienio mokslininkai ir specialistai, atvykstantys į Azerbaidžaną atlikti mokslinių tyrinėjimų, būtinai domisi ir lanko šalies purvo vulkanus. Pasak vieno iš jų, Azerbaidžano teritorija – tai „gamtos laboratorija“ užsieniečiams.
Pastaraisiais metais Azerbaidžano Geologijos instituto mokslininkai atliko nemažai svarbių užduočių: sudarytas naujas šalies purvo vulkanų žemėlapis, išaiškinti nauji požeminiai purvo vulkanai.