Atrastas didžiausias suakmenėjęs senovinis miškas leis pažvelgti į galimą ateitį (1)
Įspūdingai suakmenėję miškai atrasti Ilinojaus anglies kasyklose ( Jungtinės Amerikos Valstijos ) tyrinėtojų iš JAV ir Didžiosios Britanijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priešistorinė augmenija, dabar atsispindinti uolienose, yra matoma kasyklose, kurios užima tūkstančius hektarų. Daktaras Howardas Falcon – Lang teigia, kad tai yra vienas iš pirmųjų miškų atsiradusių planetoje. „Tai yra didžiausios kada nors rastos suakmenėjusios miškų iškasenos visoje geologijos istorijoje“ – pabrėžia tyrinėtojas. Miškai augo prieš 300 milijonų metų ir medžiai sugriuvo vienas ant kito laiko tėkmėje. Ant uolienų galima išvysti medžių kamienų, šakų ar net kelmų antspaudų.
Mokslininkai dabar tyrinėja tūkstančius suakmenėjusių medžių kamienų, kurių aukštis siekia po 30 metrų, susipynusių šakų raizgalynes, lapus ir kitą kadaise suakmenėjusį buvusio miško turtą. Visos šios detalės leidžia mokslininkams atkurti buvusio miško vaizdą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena dabartinius tropinių juostų miškus.
Detalesnės suakmenėjusių augalų liekanų studijos leido mokslininkams spėti, jog tai iš tikro nėra paprastas miškas, o greičiau visi 6 miškai, pakeitę vienas kitą per kelis milijonus metų. Bėgant metams jie tarsi „susisluoksniavo“ ir pasislėpė dirvos kloduose, kuri galiausiai buvo užkonservuota suakmenėjusiame kiaute. Taigi, mokslininkams nuvalius anglis ir kitas sąnašas prieš akis atsivėrė turbūt pačio seniausio miško istorija, išdėstyta iš apačios į viršų.
Prieš 306-300 milijonų metų Žemė išgyveno gana stiprų klimato atšilimą. Iki šio laikotarpio planetoje siautė šalčiai, tad poliarinės amžino įšalo kepurės užėmė didelį paviršiaus plotą. Vėliau palaipsniui klimatas šilo ir ledas ištirpo.
Dėl tirpstančių ledynų padidėjo vandens lygis ir ilgaamžis miškas buvo apsemtas. Turint omenyje tai, jog jis labai primena dabartinius tropinius miškus, šylant klimatui galbūt panaši ateitis laukia ir dabartinių šios platumos miškų... Todėl mokslininkai tiki, kad jų studijos su priešistoriniais miškais gali padėti suprasti kokį poveikį turės klimato atšilimas šių dienų miškams. Sekantis tyrinėtojų žingsnis bus ištirti šį nuostabų geologinį radinį itin kruopščiai.
Bristolio universiteto dėstytojas mini, jog šis įvykis yra tikrai jaudinantis geologijos mokslo tyrinėjimuose. Rastas pasaulis, kuris sugriuvo prieš milijonus metų.
Plačiau apie tyrimus ir galimas prognozes galima paskaityti universiteto spaudos pranešime