Kas vyksta ten virš horizonto? Nors vaizdas gali pasirodyti antgamtiškas, čia nėra nieko neįprasto. Tokiai scenai tereikia besileidžiančios Saulės ir gerai išsidėsčiusių debesų. Prietemos spinduliai yra saulės šviesos „šukės“, matomos šviesai išeinant iš už objektų, kurie meta šešėlį (pavyzdžiui, medžių ar debesų).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Tokie spinduliai dažniausiai susidaro Saulės spinduliams išeinant pro tarp debesų esančius tarpus. Jie vadinami prietemos spinduliais nes kontrastas tarp apšviestų ir neapšviestų plotų geriausiai matomas esant prietemai. Įvairios atmosferos dalelės išsklaido šviesą, o dėl spindulių difrakcijos, atspindžių ir išsklaidymo žmogaus akis pasiekia plačių šviesos "kolonų" vaizdas.
Prietemos, arba krepuskuliariniai spinduliai (angl. Crepuscular rays) atmosferos optikoje taip pat vadinami Saulės spinduliais (angl. sun rays), debesų properšomis (angl. cloud breaks), Saulės prošvaistėmis (angl. sunburst), Dievo spinduliais (angl. God's rays), Dievo pirštais (angl. God's Fingers, Fingers of God) bei Jakobo kopėčiomis (angl. Jacob's Ladder). Šie spinduliai yra beveik lygiagretūs, tačiau vizualiai išsiskiria dėl tiesinės perspektyvos efekto. Juos kartais galima stebėti ir tada, kai Saulės spindulius dalinai uždengia kalnai, aukšti pastatai arba kiti dideli nutolę objektai. Kartais šį reiškinį galima stebėti iš po vandens, ypatingai poliariniuose regionuose, kai prietemos spinduliai sklinda iš už ledo lyčių arba iš pro plyšius lede.
Išskiriamos trys pagrindinės prietemos spindulių formos:
* Šviesos spinduliai, sklindantys pro žemai esančių debesų properšas (taip pat vadinami "Jakobo kopėčiomis".
* Iš už debesies sklindantys šviesos spinduliai.
* Blyškūs rausvi spinduliai, sklindantys iš už horizonto. Šis tipas dažnai painiojamas su kitu optiniu reiškiniu - šviesos stulpais.
Antrojo ir trečiojo tipo spinduliai kai kuriais atvejais gali nusidriekti per visą dangų ir susieiti priešingame taške nei Saulės pozicija - dėl to jie dar vadinami antikrepuskuliariniais.
Visų trijų tipų prietemos spinduliai yra panašūs. Jie paprastai yra rausvi arba gelsvi. Taip atsitinka dėl to, kad atmosfera veikia kaip gigantiška šviesos spindulius laužianti linzė. Besileidžiančios Saulės šviesa kerta maždaug 40 kartų storesnį atmosferos sluoksnį lyginant su atstumu iki to paties taško vidudienį; atmosferoje esančios dalelės išsklaido trumpąsias mėlynos ir žalios spalvos bangas labiau nei ilgas raudonos ir geltonos spalvos bangas.