Ar gali egzistuoti gyvybė 41 km aukštyje virš Žemės paviršiaus? Daugelis iš karto atsakys, jog ne - didelis šaltis, intensyvus ultravioletinis spinduliavimas tokią aplinką padaro mažų mažiausiai nepalankią gyvybei. Tačiau paskutinis Indijos mokslininkų tyrimas parodė, jog ir stratosferoje egzistuoja gyvybė. Ir dar tokia, kokios Žemėje nebuvo pavykę atrasti.

Eksperimentinius tyrimus atliko mokslininkai iš Ląstelių ir molekulinės biologijos centro (Centre for Cellular and Molecular Biology) ir Nacionalinio ląstelių mokslo centro (National Centre For Cell Science).

Indai į atmosferą paleido aukštą balioną, pakėlusį apie 460 kg mokslinės įrangos, tame tarpe ir sterilius, hermetinius mėginių indelius, į kuriuos paimti oro mėginiai 20 ir 41 km aukštyje. Šie mėginiai vėliau atiduoti jau minėtiems moksliniams centrams, kurie turėjo atlikti lygiagrečius nepriklausomus mėginių tyrimus.

Paaiškėjo, jog zondas stratosferoje „pagavo“ 12 bakterijų ir 6 grybų kolonijas. Genetinė analizė parodė, jog dauguma iš jų yra panašios kilmės kaip ir įprastinės žemės biosferos rūšys (DNR sutapo 98 %). Tačiau taip pat aptiktos visiškai naujos 3 bakterijų rūšys. Jos labai ryškiai skyrėsi nuo kitų „giminaičių“ ir pasižymėjo ypač dideliu atsparumu ultravioletiniams spinduliams.

Pirmoji bakterija iš šios trijulės pavadinta Janibacter hoylei – žinomo britų astronomo Fred Hoyle vardu. Antroji - Bacillus isronensis – Indijos kosminės agentūros ISRO garbei – būtent ji organizavo ir vykdė baliono pakėlimą į stratosferą. Na, o trečioji - Bacillus aryabhata – senovės Indijos astronomo Aryabhata garbei.

Mokslininkai iš karto ramina nežemiškos gyvybės entuziastus, aiškindami, jog šie atradimai dar neįrodo kosminės gyvybės kilmės – į stratosferą bakterijos galėjo patekti oro srautų pagalba. Tačiau tas faktas, jog bakterijos egzistuoja tokioje nepalankioje terpėje ir dar su skirtingu genotipu lyginant su kitomis žemės bakterijomis, sutvirtina spėjimus apie tai, jog į Žemę gyvybė galėjo atkeliauti iš kosmoso. Tai jau ne pirmas toks spėjimas – jau anksčiau mokslininkai yra išsakę hipotezę apie tai, jog Saulės vėjai galėjo atpūsti mikrobus iš Veneros į Žemės atmosferą. 

Tokios teorijos nėra labai išskirtinės – daug mokslininkų laikosi prielaidos, jog gyvybę po kosmoso tolius gali išnešioti asteroidai arba kometos, o taip pat ir mikroskopinės kosminių dulkių dalelės – būtent jas ir stumia Saulės vėjas. O kai kurie kiti mokslininkai įsitikinę, jog tokie nežemiškos kilmės mikroorganizmai į mūsų atmosferą patenka nuolatos ir gan nemažais kiekiais. Tad nežemiškos gyvybės galima ieškoti ne tik tolimuose ir sunkiai pasiekiamuose kosmoso kampeliuose, bet ir mūsų gimtojoje planetoje.

Detalų eksperimento aprašymą galima perskaityti ISRO spaudos pranešime.

Komentarai (13)