Aplinkos tarša klimato kaitą spartina ar lėtina? (12)
Laikantis populiariausios teorijos, jog dabar vyksta klimato šilimas ir ne bet koks, o dėl žmogaus ūkinės veiklos, tuomet logiška, jog atsakymas į klausimą galimas tik vienas – teršdami aplinką ir ypač atmosferą, klimato atšilimą tik spartiname. Tačiau ne viskas taip paprasta – bent jau tą rodo nauji mokslininkų tyrimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, „globalinis aptemimas“ dėl pramonės teršiamos atmosferos privertė augalus sugerti žymiai daugiau anglies dvideginio dujų. Mažėjant oro taršai pasaulinis atšilimas gali dar labiau paspartėti, prognozuoja mokslininkai. Prielaidą, kad atmosferos užterštumas saugo nuo klimato pokyčių, remia dviejų naujų tyrimų rezultatai, skelbia dienraštis „Daily Telegraph“.
Pirmojo autoriai, „British Antarctic Survey“ ir NASA mokslininkai, nustatė, kad ozono sluoksnio „skylė“ virš Antarktidos, susidariusi dėl chlorofluorokarbonatų (CFC) naudojimo, saugojo ir tebesaugo šį žemyną nuo pasaulinio atšilimo, nors visame pasaulyje klimatas ir toliau šiltėja.
Naujausias jūros ledo prie Antarktidos tyrimas atskleidė, kad per praėjusius 40 metų jo plotai didėjo po 100 tūkstančių kvadratinių kilometrų per dešimtmetį. Tuo tarpu priešingoje pasaulio dalyje, Arkties vandenyno regione, jūros ledo plotai nesustabdomai mažėja. (Tiesa, kalbant apie ledynų storį, ne tik paprasti piliečiai, bet ir mokslininkai mėgsta remtis jiems labiausiai patinkančiomis teorijomis – štai šiame straipsnyje akcentuojama, jog Antarktidos ledo plotai didėja, o štai šiame – baiminamasi, jog ištirpę atskiri regionai paspartins tolesnius ledynų nykimus. Kaip yra, o svarbiausia kaip bus ateityje, iš tikrųjų turbūt nežino niekas).
Pasak mokslininkų, tokio reiškinio priežastis – dėl CFC naudojimo virš Antarktidos išretėjęs ozono sluoksnis. Ozono sluoksnis absorbuoja atmosferos šilumą, tačiau virš žemyno susiformavusi beveik Šiaurės Amerikos dydžio ozono „skylė“ sumažino temperatūrą regione, todėl Pietų vandenyne išaugo ledo danga.
Tačiau ir toliau laikantis draudimo naudoti CFC ozono sluoksnis virš Antarktidos ilgainiui turėtų atsistatyti, ir temperatūra Pietų ašigalyje vėl pakils, mano specialistai.
Antrojo tyrimo rezultatai susiję su kita atmosferos taršos atmaina. D. Britanijos Ekologijos ir hidrologijos centro Valingforde mokslininkai nustatė, kad atmosferos teršimas suodžiais, sieros dvideginiu ir kitomis aerozolių sankaupomis virstančiomis medžiagomis padidina fotosintezės efektyvumą, todėl augalai sugeria kur kas daugiau anglies dvideginio. Taip atsitinka dėl to, kad į atmosferą patekę aerozoliai sklaido saulės šviesą, o augalai žymiai efektyviau sugeria anglies dvideginį, kai dangus užtrauktas debesimis ar migla.
Žurnale „Nature“ paskelbtame Valingfordo Ekologijos ir hidrologijos centro mokslininkų straipsnyje teigiama, kad nuo 1960 iki 1999 m. dėl efektyvesnės fotosintezės augalai sugėrė iš atmosferos 23,7 proc. daugiau anglies dvideginio. Jei mažėjant atmosferos taršai dangus taps skaistesnis, o augalija sugers mažiau anglies dvideginio, sukeliančio vadinamąjį „šiltnamio efektą“, pasaulinis atšilimas paspartės, teigia mokslininkai.
„Augalai dažnai tiesiog klesti tokiomis „prieblandos“ sąlygomis, kurios susidaro stiprios atmosferos taršos periodais. Tačiau padangei valantis išsklaidytos saulės šviesos poveikis anglies kaupimui augaluose iki XXI a. pabaigos gali išnykti“, - tvirtina viena šio tyrimo autorių Lina Mercado.
Abiejų tyrimų išvadose sakoma, kad būtinybė ateityje kuo labiau sumažinti anglies dvideginio emisijas tampa dar aktualesnė, nes atmosferos taršos mažėjimas paspartins klimato atšilimą.
Poveikio prognozės
Kiti mokslininkai ir toliau modeliuoja galimus pokyčius šylant klimatui. Mes ne kartą esame apie tai publikavę įvairių straipsnių ir dažniausiai jie piešdavo niūrią ateitį – nelaimes bei vargus. Sudėtinga pasakyti ar tikrai taip bus, ar taip lengviau sulaukti žiniasklaidos dėmesio, tačiau tendencijos nenori keistis. Štai naujame išplatintame tyrime teigiama, jog su besikeičiančiu klimatu susijusių gamtinių katastrofų padarinius iki 2015 m. kasmet pajus 375 milijonai žmonių. Tokia išvada padaryta D. Britanijos organizacijos „Oxfam“ atliktoje klimato pokyčių pasekmių žmonijai tyrimo ataskaitoje.
Šis tyrimas remiasi daugiau nei 6000 su klimatu susijusių katastrofų, įvykusių per paskutiniuosius 20 metų, duomenų analize. Remiantis jais buvo bandoma apskaičiuoti, kiek žmonių gali nukentėti dėl galimų potvynių, sausrų ir kitų stichinių nelaimių.
Dokumente, pavadintame „Teisė išlikti“, teigiama, kad pasaulyje šiuo metu dėl stichijų siautėjimo (neįskaitant žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų ir kitų gamtos katastrofų) kenčia apie 252 mln. žmonių.
Tačiau šis skaičius iki 2015 m. kasmet padidės vidutiniškai 54 proc. ir pasieks 375 milijonus, teigiama tyrimo išvadose. „Oxfam“ teigimu, dabartinė humanitarinės pagalbos sistema nepritaikyta tokiems rimtiems iššūkiams, ir jei tarptautinė bendrija klimato kaitos pasekmėms sušvelninti neskirs bent dvigubai daugiau lėšų, nei skiria dabar, su šia problema nepavyks susidoroti.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pasiturinčios pasaulio šalys kasmet turėtų skirti bent po 50 mlrd. JAV dolerių, kad neturtingoms šalims padėtų prisitaikyti prie gyvenimo besikeičiančio klimato sąlygomis.
