Kai kalbame apie ekologiškumą, tai ketinimas gali būti lengvesnis nei veiksmas. To pavyzdys: jūs nusprendėte nusipirkti marškinėlius, pagamintus iš 100 proc. organinės medvilnės, nes visi žino, kad organiški dalykai geresni žemei.

Ir kai kuriais atvejais taip ir yra; įprastiniu būdu auginant medvilnę, iš žemės pesticidai išplėšia gyvybę. Bet ta „žalioji“ etiketė nepapasakoja visos istorijos – pavyzdžiui to, kad netgi organinei medvilnei reikia daugiau nei 2640 galonų (10 tūkst. litrų) vandens, kad išaugintų pakankamai pluošto vieneriems marškinėliams pagaminti. Arba nieko nepasako apie galimybę, kad marškinėliai gali būti nudažyti, naudojant industrinius chemikalus, kurie gali teršti vietinį gruntinį vandenį. Jei jūs visa tai žinotumėte, ar vis dar manytumėte, kad marškinėliai yra ekologiški? Ar vis tiek juos pirktumėte?

Tai yra klausimas, į kurį daugelis iš mūsų nesame pajėgūs atsakyti, net kai diskusija apie tai, kas yra ir kas nėra ekologiška, tampa labai svarbi karštame ir perpildytame pasaulyje. Taip yra todėl, kad augant globaliai ekonomikai mūsų sugebėjimas gaminti sudėtingus produktus su sudėtingomis tiekimo grandinėmis aplenkė mūsų sugebėjimą suprasti pasekmes – mums patiems ir planetai. Mes išsivystėme taip, kad atsakytume į dabartines ir akivaizdžias grėsmes. Štai todėl, kai mes valgome sugedusį maistą, mes jaučiame šleikštulį, ir kai mes matome ryškią šviesą, mes užmerkiame akis. Bet niekas evoliucijos eigoje mūsų neparuošė suprasti didėjančio poveikio, kurį nedidelis industrinių chemikalų kiekis gali turėti mūsų vaikų sveikatai ar lėtai vykstančiai, ilgalaikei klimato kaitai. Tyrinėjant prekių lentynas prekybos centruose, mums trūksta duomenų suprasti viso to, ką mes pasirenkame, poveikį.

O jei mes galėtume apskaičiuoti visą savo viso gyvenimo veiksmų poveikį žemei ir mūsų kūnams? Ne tik anglies dvideginio pėdsakus, bet taip pat ir socialinius ir biologinius pėdsakus? O jei mes galėtume mąstyti ekologiškai? Tai yra tai, ką psichologas Daniel Goleman aprašo savo tuoj pasirodysiančioje knygoje „Ekologinis supratingumas“ (Ecological Intelligence). Pasitelkdami naują mokslą, kuris vadinasi industrine ekologija, tiek verslo įmonės, tiek ir žalieji pradeda rinkti informaciją apie kiekvieno mūsų veiksmo biologines pasekmes ir pasekmes aplinkai – ir tiekti tą informaciją vartotojams jiems patogiu būdu. Tai yra mąstymas ekologiškai – mūsų pasirinkimų globalių pasekmių aplinkai supratimas. „Mes galime žinoti to, ką mes darome, priežastis, ir mes galime žinoti to, ką mes darome, pasekmes“, – sako D. Goleman, kuris 1995 m. parašė bestselerį „Emocinis supratingumas“ (Emotional Intelligence). – „Tai turės didžiulį poveikį tam, kaip mes darome verslą.“

Per pastaruosius keletą dešimtmečių industriniai ekologai naudojo metodą, kuris vadinasi gyvenimo ciklo įvertinimas (LCA – life-cycle assessment). Anglies dvideginio pėdsako sąvoka yra kilusi iš LCA, bet gyli analizė siekia daug daugiau. Paprasto stiklinio butelio gamybai ir pardavimui reikia sąnaudų iš daugelio tiekėjų; aukštos technologijos gaminiams jų gali reikėti šimtus kartų daugiau.

Geros naujienos yra tai, kad industriniai ekologai dabar gali išsiaiškinti šiuos duomenis, ir tokios protingos kompanijos kaip Coca-Cola šią informaciją dabar naudoja tam, kad sutvarkytų savo ekologiją. Dirbdama su World Wildlife Fund, Coca išanalizavo savo per visą pasaulį nusitiesusią tiekimo grandinę (kompanija sunaudoja 5 proc. viso pasaulio cukraus derliaus) tam, kad nustatytų, kur ji gali sumažinti savo poveikį; dabar Coca turi tikslą iki 2012 m. padidinti savo sunaudojamo vandens efektyvumą 20 proc.

Žemiau megakorporacijų lygio, tokie įvadai kaip internetinis puslapis Good Guide [www.goodguide.com] išsijoja duomenų upes paprastiems vartotojams, teikdami paprastai suprantamus reitingus, kuriuos galima naudoti akimirksniu tam, kad išmatuotumėte visą tų marškinėlių poveikį aplinkai ir sveikatai. Netgi dar geriau – jie jums teiks informaciją, kada jums jos reikės: Good Guide turi iPhone paslaugą, kuri gali teikti dešimčių tūkstančių produktų įvertinimus. Kaip sako D. Goleman, Good Guide ir panašios paslaugos „gali mums padėti lengvai suvienyti mūsų dolerius su mūsų vertybėmis“.

Bet ekologinis supratingumas apima daugiau nei tai, ką mes perkame. Tai apima ir mūsų sugebėjimą priimti faktą, kad mes gyvename be galo susijusiame pasaulyje su ribotais resursais. D. Goleman akcentuoja Tibeto Sher bendruomenę, kur kaimo gyventojai sunkiomis sąlygomis išgyveno tūkstantmečius, nes rūpestingai saugojo kiekvieną jiems prieinamą resursą. Tibetiečiai galvoja ekologiškai, nes jie neturi kito pasirinkimo. Kaip ir mes. „Kažkada mes mėgavomės prabanga ignoruoti mūsų veiksmų pasekmes“, – sako D. Goleman. – „Daugiau to daryti nebegalime.“

Parengta pagal The Time

Komentarai (7)