Azijoje dėl pasikeitusių valgymo įpročių mažėja vandens (8)
Azijoje dėl pasikeitusių valgymo įpročių mažėja vandens. Besikeičianti viduriniosios klasės Azijos gyventojų dieta tampa sausrų ir maisto nepritekliaus priežastimi regione.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijoje vykusioje konferencijos vandens atsargų klausimais teigta, kad dėl augančio Azijos gyventojų pomėgio valgyti mėsą regionas bus priverstas radikaliai atnaujinti savo irigacines sistemas. Pasak ekspertų, tai būtina norint išmaitinti 1,4 mlrd. gyventojų – prognozuojama, kad būtent toks gyventojų skaičius regione bus 2050 metais.
Pasak Tarptautinio vandens valdymo instituto bei Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų, Azijos poreikis maistui per ateinančius 40 metų padvigubės.
Mokslininkų skaičiavimais, Rytų Azijai reikės 47 proc. daugiau naujų pasėlių laukų ir net 70 proc. daugiau vandens.
Pietų Azija savo dirbamos žemės plotus turės išplėsti 30 proc., o vandens išnaudoti 57 proc. daugiau nei šiuo metu.
Anot mokslininkų, žinant, kiek vandens resursų sunaudoja žemės ūkis šiuo metu, tai pasiekti yra neįmanoma. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje 94 proc. žemės ūkiui tinkamų plotų jau dirbami dabar.
Mokslininkai pataria atnaujinti esamas dirbamų laukų irigacijos sistemas, kurios įrengtos praeito amžiaus 7-8 dešimtmečiuose.
Nereguliuojama irigacija
Indijoje, kurioje sunaudojama daugiausia požeminio vandens pasaulyje, yra maždaug 19 mln. nereguliuotų požeminio vandens pompų.
„National Geographic“ praneša, kad pastaraisiais metais kasmet požeminio vandens lygis smukteldavo po 0,3 metro, o daugiausia vandens buvo panaudota būtent laukų drėkinimui.
Remiantis NASA palydovų duomenimis, 2002 – 2008 metais Indijoje išnaudoja per 109 kubinių kilometrų vandens.
„Valdžios nesugebėjimas suvaldyti šių praktikų prives prie baisių ateities scenarijų, mat dėl galimo vandens stygio ims trukti maisto“, – cituojamas Tushaaras Shahas iš Tarptautinio vandens valdymo instituto.
Fiksuojama, kad Kinijoje vandens kiekis vienam gyventojui padvigubėjo nuo 1985 metų. Pasak Junguo Liu iš Pekino Miškininkystės universiteto, nemaža dalimi prie to prisideda ir tai, kad kinai suvartoja mažiau ryžių bei makaronų ir suvalgo daug daugiau mėsos.
Paskaičiuota, kad užauginti kilogramą kviečių ar ryžių reikia 1 kubinio metro vandens, o kilogramui jautienos – 12,6 kubinio metro.
Jau dabar žinoma, kad per ateinančiu 30 metų Kinijoje vandens poreikis išaugs 30-40 proc.
„Iš kur mes gausime tiek daug vandens? Tai tikrai didelis klausimas ir didelis iššūkis. Jei kitos besivystančios šalys paseks Kinijos mitybos įpročiais, pasaulyje vandens sumažės dar labiau“, – cituojamas Junguo Liu.
