Šeši ilgasnukiai ruoniai, kaišiojantys galvas Baltijos jūrą ties Lenkijos krantais šią šaltą žiemą padengusio ledo properšose, kaip tikimasi, padės atkurti smarkiai sumažėjusią šių gyvūnų populiaciją.

„Nežinome visų priežasčių, kodėl ruoniai išnyko Baltijos jūroje prie Lenkijos krantų“, – sakė biologė Iwona Pawliczka, dirbanti Helio pusiasalyje veikiančioje Gdansko universiteto Jūrinių tyrimų stotyje.

„Prieš šimtmetį Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ilgasnukių ruonių. Praeito amžiaus 9–ame dešimtmetyje jų populiacija sumažėjo iki 2–3 tūkst. individų“, – aiškino mokslininkė. Pasak jos, pagrindinės šių gyvūnų nykimo priežastys – medžioklė ir cheminiai teršalai, dėl kurių sumažėjo patelių vaisingumas.

Šiuo metu Baltijos jūros šiaurėje prie Švedijos krantų gyvuojančias ruonių kolonijas sudaro apie 20 tūkst. individų, tačiau I.Pawliczka nurodė, kad visame Lenkijos pajūryje gyvena tik kelios dešimtys šių gyvūnų – daugiausiai Helio stotyje veistų ruonių palikuonių.

Ilgasnukių ruonių patelės Ania, Eva ir Agata, kurios į Helio pusiasalį buvo atvežtos iš Estijos, taip pat Unda Marina, atgabenta iš Švedijos, šiuo metu laukiasi mažylių.

Gaila, kad ruoniai Baltios jūroje tampa nykstančiais gyvūnais - tai savotiški ir labai žavingi padarai, kurių gyvenimą irgi jau spėjo apkartinti žmonių ūkinė veikla. Tuo labiau, kad jiems ir taip užtenka savų problemų - štai, kad ir norint susirasti saugią ledo lytį - ne menkų pastangų reikalaujantis darbas:

Deja, bet dar blogesnė Baltijoje gyvenančių smulkių delfinų – paprastųjų jūrų kiaulių – populiacijos padėtis. Dėl medžioklės, žvejų tinklų, cheminės taršos ir laivų keliamo triukšmo šie gyvūnai praktiškai išnyko. Ekspertai mano, jog Baltijos jūros vandenyse šių delfinų beliko mažiau nei 250, o 2008 metais jie buvo paskelbti rūšimi, atsidūrusia prie išnykimo slenksčio.

Baltijos jūra skalauja devynių šalių (Estijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos) krantus. Apskaičiuota, jog šios jūros pakrantėse gyvena 16 mln. žmonių.

Ekspertai pabrėžia, kad Baltija yra palyginti maža, sekli ir uždara jūra, o teršalai iš jos į didesnę Šiaurės jūrą išplaunami labai lėtai, todėl ši ekosistema yra itin pažeidžiama.

Trečiadienį Helsinkyje susitiks aukšti Baltiją supančių šalių lyderiai, kurie tarsis, kaip apsaugoti, pasak organizatorių, vieną iš labiausiai pažeidžiamų pasaulyje jūrų.

Baltijos jūroje plaukiojančių laivų palydovinė sekimo sistema rodo, kad laivyba Baltijos jūroje yra labai intensyvi: kasdien jos vandenis vagoja daugiau nei 2 tūkst. laivų.

„Mums pasisekė, kad Baltijoje (prie Lenkijos krantų) niekada nebuvo jokio didesnio naftos išsiliejimo. Labai rūpinamasi, kad tokia padėtis išsilaikytų“, – sakė Gdynės uosto viršininkas Andrzejus Kaleta.

Kiekvieną savaitę iš Gdynės pakyla keli lėktuvai, stebintys, ar Lenkijos teritoriniuose vandenyse iš laivų nepasklido teršalų. Tačiau nerimą taip pat kelia į viešumą išnyrantys senesni skauduliai: praeitą savaitę Švedijos nacionalinė televizija SVT iškėlė prielaidą, kad Rusija prie Gotlando salos krantų 1991–1994 metais skandino cheminio ginklo atsargas ir radioaktyvias atliekas (tiesa, rusai tai atkakliai neigia).

Taip pat netyla triukšmas dėl neigiamo poveikio aplinkai, kurį gali sukelti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis „NordStream“, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu.

Tačiau Gdansko universiteto jūrinės biologijos profesorius Maciejus Wolowiczius (Macejus Volovičius) sakė, jog tikriausiai pačią didžiausią grėsmę Baltijos jūrai kelia sudėtingi organiniai procesai, lemiantis deguonies kiekio mažėjimą jos vandenyse.

Vandenyje deguonies kiekis mažėja dėl vadinamojo eutrofikacijos proceso, kai vyksta, kai į jūrą patenka per daug augalams reikalingų maistingųjų medžiagų, ypač nitratų ir fosfatų, išplaunamų su žemės ūkio ir neišvalytomis buitinėmis nuotekomis. Šios medžiagos skatina dumblių vešėjimą, o yrant augalinei masei eikvojamas deguonis ir susidaro zonos, kuriose negali išlikti jokie jūriniai gyvūnai.

„Šis Baltijos jūros „dykumėjimo“ procesas yra palyginti plačiai paplitęs“, – sakė M.Wolowiczius. Pasak mokslininko šį procesą gali padėti sustabdyti visuomenės švietimas. „Įstatymai ir reglamentai yra būtini, tačiau jeigu žmonės nieko arba beveik nieko nežinos, kaip jų veiksmai gali paveikti aplinką, vien reglamentų nepakaks“, – aiškina profesorius.

Lenkų kompanija „Baltex“ planuoja pradėti didelio masto žvyro kasybą iš Baltijos jūros dugno, taip pat pastatyti didžiulį vėjo jėgainių kompleksą toje vietoje, kur susisiekia Lenkijos ir Švedijos teritoriniai vandenys. Šios firmos vadovas Mieczyslawas Twardowskis (Miečyslavas Tvardovskis) sako, kad „Baltex“ šį verslą galės vystyti tik laikydamasi tarptautinių aplinkosaugos normų.

„Mūsų veiklos poveikis aplinkai griežtai stebimas. Mes dirbame regione, kuriame (ūkinę veiklą vystyti) galima tik gavus Švedijos sutikimą, todėl ypač svarbu, kad mūsų poveikis (aplinkai) neviršytų leistinų normų“, – verslininkas neseniai sakė naujienų agentūrai AFP.

„Baltex“ planuoja per ateinančius trejus metus išsiurbti iš Baltijos jūros dugno 7 mln. tonų aukštos kokybės žvyro. „Taip pat norime pastatyti 260 vėjo jėgainių, iš kurių kiekvienos galia būtų 6 megavatai, o pagal bendrą galią (1 560 megavatų) ji prilygtų vienam branduoliniam reaktoriui“, – nurodė M.Twardowskis.

Pasak jo, šį projektą tikimasi pradėti 2012 metais ir įgyvendinti per 20 metų, o jo bendra vertė gali siekti 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų).

Komentarai (3)