Afrikoje kaip virusas plinta Rusijos vėliavos. Kas vyksta ()
Žurnalistų teigimu, Rusija tyliai išskleidžia savo vėliavas visoje Vakarų Afrikoje, kur dabar jos laikomos „madingomis ir šauniomis“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Afrikoje kaip virusas plinta Rusijos vėliavos. Jos aktyviai platinamos visoje Vakarų Afrikoje: per protestus mojuojama Rusijos trispalve, o taksistai jas klijuoja ant savo prietaisų skydelių.
Tai teigiama „The New York Times“ pranešime.
Burkina Fase, Malyje, o pastaruoju metu ir Nigeryje, neseniai patyrusiose karinius perversmus, patriotiškai plevėsuojančių vėliavų jūroje Rusijos Federacijos vėliava tapo įprastu reginiu, nors ir neša politinių poteksčių. Tai tapo matomiausiu platesnio geopolitinio poslinkio regione ženklu, kartu su Rusijos ginklais ir samdiniais.
„Rusijos vėliava tapo pasipriešinimo Vakarų Afrikoje simboliu, siejamu su antivakarietiškomis ir antiprancūziškomis nuotaikomis“, – sakė Kyle'as Walteris, technologijų bendrovės „Logically“, stebėjusios prorusiškų ir antiprancūziškų nuotaikų augimą, tyrimų direktorius.
Analitikai ir kai kurie Vakarų diplomatai yra įsitikinę, kad Rusijos vyriausybė finansavo vėliavų platinimą, kad padidintų savo įtaką.
Ahmedas Bello, Nigerio visuomeninės organizacijos PARADE prezidentas, pareiškė, kad per kiekvieną protestą Niamėjuje išdalindavo iki 70 Rusijos vėliavų ir, kad jo darbą finansavo Rusijos vyriausybė per tarpininkus, vykdžiusius panašias operacijas Malyje.
„Būtent su jais mes stengiamės plėtoti Rusijos ideologijos plėtrą Afrikoje“, – sakė jis.
Tačiau kai kuriems Rusijos vėliava tapo ir politinio pareiškimo būdu.
„Daugelis jaunų afrikiečių Rusiją suvokia kaip antikolonijinę galią, skirtą padėti jiems atsikratyti kolonijinės praeities ir įrašyti naują skyrių savo nacionalinėje istorijoje, neturintį nieko bendra su demokratija, kurią daugelis sieja su išnaudojamomis partnerystėmis su Vakarų šalimis, korupcija ir skurdu“, – rašo medžiagos autorius.
Panašūs įvykiai pastebimi ir kaimynėse Burkina Fase ir Malyje, kur karinės vyriausybės pastaraisiais metais užgrobė valdžią per perversmus, o vėliau susivienijo su Rusija kariniam bendradarbiavimui.
Prisiminkime, kad rugsėjo 25 dieną buvo pranešta, jog Prancūzija nusprendė išvesti kariuomenę ir ambasadorių iš Nigerio. Iškart po prezidento nuvertimo Nigeryje chunta paskelbė Prancūzijai ultimatumą išvesti kariuomenę. Iš pradžių Macronas atsisakė tai daryti, bet dabar 1500 karių kontingentas bus atšauktas iki metų pabaigos.
