Kažkas bando įsiveržti į šį pasaulį. Užfiksuotas įnoringas Islandijos vidurių šniokštimas (Audio)  (1)

Kasdien čia laukiamas ugnikalnio išsiveržimas, o iki tos akimirkos mokslininkai nenuilstamai dirba tyrinėdami įvykio aplinkybes ir įvairius scenarijus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kažkas bando įsiveržti į šį pasaulį. Užfiksuotas įnoringas Islandijos vidurių šniokštimas.

Islandijos geologija ypač kaprizinga: Fagradalsfjall ugnikalnis ruošiasi artėjančiam išsiveržimui, kuris, mokslininkų nuomone, gali įvykti bet kurią dieną.

Dėl to Reikjaneso pusiasalį kasdien drebina šimtai žemės drebėjimų, o mokslininkai netgi mano, kad 2021 metų ugnikalnio išsiveržimas ir dabartinis bus tik naujo aktyvaus seisminio ciklo pradžia – Islandijos laukia dar ne vienas išsiveržimas per ateinančius kelis šimtmečius, rašo IFLScience.

Nors situacija išlieka nenuspėjama, mokslininkai toliau tiria, kas vyksta Islandijos gelmėse. Northwestern universiteto „Earthtunes“ programos dėka kiekvienas gali klausytis gilių seisminių jėgų, šiuo metu veikiančių po sala, šniokštimo ir ūžesio.

Mokslininkai pastebi, kad paskutinį garsų rinkinį praėjusią savaitę, 2023 metų lapkričio pradžioje, užfiksavo Pasaulinio seismografinio tinklo (BORG) stotis, esanti į šiaurės rytus nuo sostinės Reikjaviko.

Mažai tikėtina, kad plika ausis išgirs šį seisminį aktyvumą, tačiau mokslininkai seisminius dažnius paverčia girdimais garsais. Dėl to tiesiogine to žodžio prasme galime išgirsti kaprizingą Islandijos vidurių šniokštimą – mokslininkams pavyko banguotas seismometro linijas paversti garso duomenimis.

 

Pasak Northwestern universiteto seismologės Suzan van der Lee, kuri padėjo sukurti programą, 24 valandų duomenys suglaudinti į maždaug 15 minučių įrašą.

Išklausę įrašus, mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį buvo girdėti neregėto stiprumo žemės drebėjimai, susiję su nauju magmos įsiskverbimu į Žemės plutą.

 

Atkreipkite dėmesį, kad Islandija yra ypač vulkaniškai ir seismiškai aktyvi dėl savo vietos: ji yra Vidurio Atlanto kalnagūbryje, kur skiriasi Šiaurės Amerikos ir Eurazijos plokštės, leidžiančios magmai pakilti iš mantijos. Ji taip pat yra ant karštojo taško, kur magma yra ypač arti paviršiaus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(17)
(6)
(11)

Komentarai (1)