Ugnikalnio išsiveržimas nenustebino, jo jau kurį laiką buvo baiminamasi. Nepaisant to, mokslininkai baiminasi, kad Islandijoje ką tik išsiveržęs ugnikalnis vėl gali kelti grėsmę oro eismui visoje Europoje.

Baimė dėl eismo paralyžiaus auga po to, kai oro linijos atideda skrydžius dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje. Jau seniai jo bijoma, o vietiniai perspėja: „tai visiškai kitoks žvėris, nei mes matėme anksčiau“.

Ekspertai bando nusiraminti ir teigia, kad didelės grėsmės skrydžiams nėra.

Reikjaneso pusiasalyje, esančiame į šiaurę nuo evakuoto Grindaviko miesto, išsiveržimas prasidėjo po daugybės žemės drebėjimų, pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.

Baiminamasi, kad išsiveržimas, dėl kurio ugnikalnis kas sekundę išsviedžia 200 kubinių metrų lavos, gali sukelti oro eismo paralyžių, panašų į tą, kuris įvyko po išsiveržimo Islandijoje 2010 m. Tada pasklido pelenų debesis virš Europos ir Šiaurės Amerikos, kuris „įžemino“ tūkstančius skrydžių ir privertė poilsiautojus stovyklauti oro uostuose.

Skrydžiai iš Reikjaviko Keflaviko tarptautinio oro uosto jau vėlavo, o kai kurie lėktuvai laukia daug valandų, kol pakils.

Tačiau ekspertai ramina ir primena, kad 2010-ųjų išsiveržimas buvo kitoks, nes įvyko po ledynu. Kai tai atsitiko, į orą pakilo didžiulis smulkių pelenų debesis, kuris ilgą laiką išliko atmosferoje.

Dabar reiškinys kitoks. Tai žemės plyšys, kuriuo teka lava, o pelenai nebekyla taip intensyviai kaip anksčiau. Taigi, nebent po jūra įvyktų išsiveržimas – o tikimybė, kad tai įvyks – maža, oro eismui įtakos nebus.

Tačiau vulkanologas Porvalduras Póroarsonas perspėja, kad šis ugnikalnio išsiveržimas yra visiškai „kitoks žvėris“, nei mes matėme iki šiol. Šis išsiveržimas yra didžiausias Reikjaneso pusiasalyje nuo 2019 metų, pridūrė jis ir perspėjo, kad į atmosferą pumpuojamas sieros dioksidas daug didesniais kiekiais nei ankstesniais metais.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

i.pl

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()