Kas 8,5 metų Žemės šerdyje nutinka kažkas keisto. Ką atrado mokslininkai ()
Keisti matavimų skirtumai planetos paviršiuje leido atskleisti neįprastą Žemės branduolio elgesį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ištyrė mažiausius paros ilgio pokyčius Žemėje, taip pat ašigalių judėjimą ir išsiaiškino, kad kas 8,5 metų vyksta periodiški Žemės vidinės šerdies svyravimai. Mokslininkai taip pat atrado keletą kitų ypatybių, susijusių su planetos šerdimi. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“, rašo „ScienceAlert“.
Žemės „žarnyne“ vyksta daug procesų, kurių mokslininkai iki galo nesupranta. Kaip žinote, mūsų planeta susideda iš plutos, mantijos ir šerdies. Tačiau pati šerdis susideda iš dviejų dalių: išorinės skystos šerdies, susidarančios iš išlydytos geležies, ir vidinės kietos šerdies, taip pat susidariusios iš geležies. Šios šerdies skersmuo yra apie 2450 km, o tai yra šiek tiek daugiau nei Plutono skersmuo.
|
Vidinė šerdis, kuri skleidžia šilumą, veikia išorinę Žemės šerdies dalį. Šis besisukantis skystis mechaninę energiją paverčia magnetine energija ir taip sukuria visuotinį Žemės magnetinį lauką. Jis apsaugo mus nuo žalingos saulės ir kosminės spinduliuotės, taip pat nuo saulės vėjo srautų.
Kadangi mokslininkai negali pasiekti Žemės šerdies, kad galėtų atlikti reikiamus matavimus, jie remiasi netiesioginiais matavimais, pagrįstais planetos paviršiaus stebėjimais. Manoma, kad Žemė kas 23 valandas, 56 minutes ir 4,0916 sekundės kiekvieną dieną, visada apsisuka aplink savo ašį. Tačiau iš tikrųjų yra nedideli sukimosi periodo pokyčiai, kurių priežastis slypi pokyčiuose, vykstančiuose Žemės viduje.
Pavyzdžiui, neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad Žemės šerdis keičia sukimosi kryptį maždaug kas 6 metus ir tai turi įtakos paros trukmei. Naujojo tyrimo autoriai prieš kelerius metus taip pat aptiko planetos ašigalių judėjimo periodiškumo pokyčius. Žemės ašigaliai visada juda aiškiai apibrėžtu būdu, ir tam yra keletas priežasčių, lemiančių keistą elgesį.
Tuo pačiu metu mokslininkai pastebėjo nedidelį judėjimą, kuris truko apie 8,7 metų. Tyrėjai nusprendė, kad tai susiję su vidinės Žemės šerdies svyravimais. Mokslininkai tęsė tyrimus, siekdami patvirtinti tokį šerdies svyravimų periodiškumą. Ir jiems pavyko.
Tyrimo autoriai nustatė, kad vidinė šerdis Žemės mantijos atžvilgiu pasvirusi 0,17 laipsnio. Tai reiškia, kad vidinės šerdies sukimosi ašis ir mantijos sukimosi ašis nėra visiškai suderintos. Dėl to šerdis svyruoja, kas įvyksta maždaug kas 8,5 metų, kai dvi sferos sukasi aplink skirtingas ašis.
Mokslininkai taip pat aptiko staigesnį nei tikėtasi tankio pokytį ties vidinio ir išorinio šerdies riba. O vidinė šerdis, greičiausiai, turi skirtingą tankį ir vienas pusrutulis yra storesnis už kitą. Toks šerdies elgesys, mokslininkų nuomone, gali turėti įtakos tam, kaip veikia skystoji išorinė šerdis, kaip ji sukasi ir sukuria Žemės magnetinį lauką.
