Taip yra ir Žemėje. Planetų viduje krenta „geležinis sniegas“. Kas vyksta su magnetiniu lauku ()
Tyrėjai laboratorinėmis sąlygomis sugebėjo atkurti labai keistą reiškinį, kurį galima pamatyti arčiau planetų centro.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raudonai įkaitusios planetų šerdys nėra ta vieta, kur tikėtumėtės rasti sniegą, tačiau mokslininkai įtaria, kad ant Žemės šerdies iškrenta „geležinis sniegas“. Atlikdami naują tyrimą, mokslininkai sugebėjo imituoti šį procesą laboratorijoje ir nustatė, kad geležinis sniegas branduoliuose gali įjungti ir išjungti magnetinius laukus kai kuriose planetose, rašo „New Atlas“.
Per tūkstančius kilometrų uolienų tarp paviršiaus ir planetos šerdies sunku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pačioje Žemės širdyje. Siekdami kažkaip suprasti, kas vyksta, mokslininkai stebi, kaip seisminės bangos juda per skirtingus sluoksnius. Šių bangų sklidimo greičio pokyčiai rodo, iš ko susideda skirtingos planetos vidaus dalys.
Taigi mokslininkai aptiko anomalijas ties išorinės ir vidinės šerdies riba. Anksčiau grupė mokslininkų teigė, kad geležis gali kristalizuotis ties mantijos riba ir tada nusėsti kaip sniegas vidinėje šerdyje.
Naujame tyrime mokslininkų komanda iš Prancūzijos atliko laboratorinį eksperimentą, siekdama atkartoti geležinio sniego fiziką ir judėjimą. Jie norėjo savo akimis pamatyti procesą, kuris gali vykti planetų viduje. Eksperimente geležinį sniegą reikėjo pakeisti įprastu, naudojant rezervuarą su vandeniu, kuris buvo aušinamas iš apačios. Vandens rezervuaro apačioje buvo sūraus vandens sluoksnis, kad ledo kristalai nesuliptų.
Eksperimentas parodė, kad vėsstant apatiniams vandens sluoksniams susidarė ledo kristalai, kurie vėliau plūduriavo aukštyn ir ištirpo šiltesniuose viršutiniuose sluoksniuose. Be to, stebimą procesą sukėlusios srovės ilgainiui sušildė apatinius sluoksnius ir kurį laiką neleido susidaryti naujiems ledo kristalams. Tai sulėtino tėkmę, leisdamas vandeniui apačioje vėl atvėsti, o netrukus po to pradėjo formuotis nauji ledo kristalai, pradėję visą procesą iš naujo. Viso ciklo laikas užtruko apie 23,3 min.
Anot komandos, tas pats procesas gali vykti ir planetų viduje, tačiau tik daug didesniu mastu. Toks įvykis sutrikdytų vidinį skysčio srautą išlydytoje geležyje ir turėtų neįprastą poveikį. Tokiu atveju planetos magnetinis laukas taip stipriai svyruos, kad po tam tikrų laiko intervalų gali išnykti ir atsirasti.
Šis poveikis nesusijęs su Žeme, kuri turi stiprų magnetinį lauką. Su silpnesniais Merkurijaus ar Ganimedo (Jupitetio palydovas) magnetiniais laukais viskas yra kitaip.
