„Aklosios dėmės“ vandenyne. Paviršiuje pastebėta tai, kas nuo mūsų buvo slepiama daugelį metų (Foto) (2)
Tyrimo autoriai mano, kad beveik trečdalis žmogaus veiklos atviroje jūroje lieka nepastebima visuomenės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas užima daugiau nei pusę planetos paviršiaus, tačiau vis dar mažai ištirtas. Pavyzdžiui, sausumoje turime beveik visų planetos kelių ir pastatų žemėlapius, leidžiančius sekti žmogaus veiklą ir jos poveikį aplinkai. Tačiau panašių žemėlapių vandenynui nėra, rašo „IFLScience“.
Nauja aktyvių pasaulio vandenynų sričių analizė parodė, kad jame vis dar yra didelio masto „aklųjų dėmių“, todėl mums lieka daug mažiau žinių apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulio vandenynuose. Tuo pačiu metu ekonomikos augimas Žemės vandenynuose iš esmės yra slepiamas nuo visuomenės. Naujame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į situacijos keitimą.
Recent study by Global Fishing Watch revealed that 75% of fishing vessels worldwide are not visible to the general public.
— Avinash Chanchal (@avinashchanchl) January 5, 2024
This study exposed a previously unknown extent of industrial use of the ocean,making it evident that human activity has had a profound impact on the ocean. pic.twitter.com/iVhfFcRJAM
Naujojo tyrimo metu „Global Fishing Watch“ komanda panaudojo 2000 terabaitų palydovinių duomenų ir sukūrė savotišką pasaulio vandenyno žemėlapį. Tyrimo autoriai tikina, kad jiems pavyko atskleisti „akląsias dėmes“ vandenyne, taip pat nušviesti žmogaus veiklos jūroje platumą ir intensyvumą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad iki 30 % transporto ir energetikos laivų nėra viešai sekami. Tuo pat metu vandenynas yra gyvybiškai svarbus žmonijai: ankstesni tyrimai parodė, kad maždaug milijardas žmonių Žemėje jį naudoja kaip pagrindinį maisto šaltinį. Maža to, apie 80 % visų parduodamų prekių gabenama jūra, o apie 30 % naftos išgaunama atviroje jūroje.
#Océanos 🚢🎣 El estudio de Global Fishing Watch, realizado usando inteligencia artificial e imágenes satelitales, marca un precedente al eliminar los puntos ciegos y mostrar la intensidad de la actividad humana en el mar. 🧵
— OjoPúblico (@Ojo_Publico) January 4, 2024
Gráfico: Global Fishing Watch. pic.twitter.com/yyEp4noIWF
Pasak tyrimo bendraautorio David Krudsma, „Global Fishing Watch“ tyrimų ir inovacijų direktoriaus, naujas pramonės revoliucijos amžius mūsų vandenynuose liko nepastebėtas – iki šiol. Tačiau nauji tyrimai keičia požiūrį į žmogaus veiklos poveikį jūrų aplinkai.
Komanda pažymi, kad tyrime naudojo 2017–2021 m. palydovinius vaizdus ir GPS duomenis. Tada mokslininkai naudojo giluminio mokymosi modelius, kad klasifikuotų jūrų objektus daugiau nei 97 % tikslumu. Tyrimo išvados buvo pristatytos mokslo bendruomenei neįtikėtinų vizualizacijų pavidalu, suteikiančių „precedento neturintį vaizdą“ apie žmogaus pramoninę veiklą Pasaulio vandenyne.
#Océanos 🚢🎣 El estudio de Global Fishing Watch también encontró que, durante la pandemia, la actividad pesquera global disminuyó 12%. Sin embargo, las estructuras petroleras se incrementaron 16% y las turbinas eólicas se duplicaron. 🧵
— OjoPúblico (@Ojo_Publico) January 4, 2024
Gráfico: Global Fishing Watch. pic.twitter.com/7fljsBf7ZP
Grupė pažymi, kad beveik bet kuriuo metu vandenyne yra vidutiniškai 63 000 laivų, iš kurių maždaug pusė yra žvejybos laivai. Tuo pačiu metu nuo 72 iki 76 % jų, deja, nebuvo kontroliuojami jokia vieša sekimo sistema. Modeliai taip pat parodė, kad dauguma šių „slaptų laivų“ veikia Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Tyrimo autoriai pažymi, kad jų nauja technologija leis nustatyti galimai nelegalios veiklos židinius, taip pat identifikuoti verslinės žvejybos laivus, kurie braunasi į kitų šalių rajonus ar rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama. Reikėtų pažymėti, kad žvejyba kelia rimtą grėsmę maisto atsargoms, taip pat yra susijusi su visų rūšių išnykimo jūros aplinkoje rizika.
Blogos naujienos yra tai, kad antropoceno pėdsakas nebėra tik sausumoje, bet gera žinia yra ta, kad dabar galime stebėti vandenyno industrializaciją, teigia kitas tyrimo bendraautorius, jūrų geoerdvinės ekologijos profesorius Patrickas Gellinas.
„Global Fishing Watch“ duomenys viešai prieinami ČIA.
