Išliks tik Antarktida. Amazija ir Aurika. Kokie galimi Žemės ateities superkontinentai ()
Planetoje gali atsirasti naujas superkontinentas – kada jis atsiras ir kokios klimato sąlygos jame vyraus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug prieš 200 milijonų metų Žemėje egzistavo Pangėja superkontinentas, kuris išsiskyrė ir susidarė žemynai, kuriuos šiandien matome planetoje, atskirtus vandenynų. Norėtųsi tikėti, kad šios didžiulės sausumos masės išliks nejudančios amžinai, bet greičiausiai taip neatsitiks, rašo „IFLScience“.
Mokslininkai mano, kad po šimtų milijonų metų mūsų planetą vėl sudarys superkontinentas. Tyrėjų teigimu, šiandien sunku numatyti, kas tai bus, tačiau mokslininkai įtaria, kad maždaug po 200 milijonų metų visi dabar egzistuojantys Žemės žemynai, išskyrus Antarktidą, susijungs aplink Šiaurės ašigalį, dėl ko bus suformuotas superkontinentas Amazija (Amasia).
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad įvykiai gali vystytis ir pagal kitą scenarijų. Prognozuojama, kad po 250 milijonų metų šiandieniniai žemynai susijungs aplink pusiaują ir sukurs superkontinentą, pavadintą Aurika (Aurica).
Pasaulinis planetos klimatas taip pat priklauso nuo scenarijaus, pagal kurį įvykiai Žemėje vystysis po šimtų milijonų metų. Kolumbijos universiteto (JAV) Žemės instituto mokslininkai parodė, kaip gali atrodyti Žemės klimatas tolimoje planetos ateityje.
Rezultatai rodo, kad pagal Amazijos susikūrimo scenarijų Žemės laukia naujas ledynmetis. Dabartinis planetos išsidėstymas leidžia vėjų ir srovių pagalba šilumą perkelti iš pusiaujo į ašigalius. Tačiau nesant jokiai sausumai, šiai šilumai bus itin sunku pasiekti ašigalius. Savo ruožtu ašigaliai bus daug šaltesni ir visus metus bus padengti ledu.
Prognozuojama, kad planetos ledo sluoksniai išsiplės ir veiks kaip didžiuliai veidrodžiai, atspindintys saulės šviesą atgal iš atmosferos, todėl Žemė bus daug šaltesnė. Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus daktaro Michaelo Wey, pagal Amazijos scenarijų taip pat laukia daug sniego ir šaltos temperatūros.
Tuo pačiu Aurikos superkontinento susidarymo scenarijus piešia visai kitą vaizdą. Jeigu žemynai susiburs arčiau pusiaujo, Žemė patirs karštesnę klimato sistemą. Šį efektą taip pat sustiprins poliarinio ledo sluoksnių, atspindinčių šilumą iš planetos atmosferos, nebuvimas. Tokiu būdu Žemė bus panaši į vietovę, vyraujančią Pietų Amerikos paplūdimiuose su sausesnėmis vidaus vietovėmis.
Modeliavimas taip pat parodė, kad skystas vanduo bus maždaug 60 procentų Amazijos sausumos, o Aurikos net 99,8 procento. Tyrėjai teigia, kad ši įžvalga galėtų padėti informuoti astronomus ieškant potencialiai tinkamų gyventi mūsų galaktikoje planetų, kuriose gali būti skysto vandens.
