Paslaptingos juodosios gleivės. 40 metų „terorizuoja“ Venesuelą. Mokslininkai nežino, kas tai (Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie netgi spėliojo, kad pradinė dėmė buvo tyčia sukurta siekiant sabotuoti Perezą ir priversti jo vyriausybę pasirodyti bloga, kai jis paliko pareigas 1984 m. Tačiau Perezas vėl grįžo į prezidento postą 1989 m.
Be to, vėlesnė teorija, kurią 2003 m. paskelbė prancūzų naujienų agentūra „Courrier National“, pasakoja apie Karakaso mero Fredžio Bernalio teiginius 2001 m., kai Juodoji dėmė pasirodė antrą kartą. Jis teigė, kad pasamdyti žmonės naktį greitkelyje mėtė maišus su panaudota alyva, siekdami suteršti jo reputaciją.
Nepaisant Bernalo pateiktų teiginių, kad mėginiuose buvo rasta 60 procentų stabdžių skysčio ir 40 procentų naudotos alyvos, o tai rodo, kad medžiaga buvo sukurta tyčia, teiginiai nebuvo pagrįsti.
Nepaisant to, Venesuelos vyriausybė išleido milijonus ir į šios mįslės paaiškinimą įtraukė ekspertus iš JAV, Kanados ir Europos, tačiau viskas veltui – cheminė gleivių sudėtis negalėjo paaiškinti jų kilmės. Pažymėtina, kad vietinė valdžia taip pat bandė atsikratyti gleivių, tačiau viskas veltui – gleivės ir toliau užvaldė greitkelį.
Mokslininkams vis dar nepavyko įminti šios Juodosios dėmės greitkelyje paslapties.
Juodąją dėmę buvo nuolatos stengiamasi nuplauti vandeniu ir suslėgtu oru ir nugramdyti lipnią medžiagą nuo kelio paviršiaus, tačiau visi bandymai buvo bergždi, o gleivės vėl pasklido.
Netgi buvo bandoma išdžiovinti gleives ant kelio išpilant susmulkintą kalkakmenį, tačiau tai tik sukėlė daugiau problemų, kai kalkakmenio dulkės pradėjo daryti įtaką oro kokybei ir matomumui.
Judriame greitkelio kelyje, ant kurio, siekiant sulėtinti eismą, buvo pastatyti gausūs raudoni įspėjamieji ženklai, susidarė automobilių spūstys. Vietos gyventojai vengė važiuoti greitkeliu, o rajonas buvo uždarytas keturias naktis per savaitę, kol darbuotojai bandė laikinai atkurti kelio dangą.
Tačiau nors dėl to padaugėjo automobilių avarijų. Teigiama, kad vien tik per pirmuosius penkerius gleivių egzistavimo metus eismo įvykiuose žuvo 1800 žmonių – tai yra maždaug viena žūtis kelyje per dieną – ir nėra pateikta jokių duomenų apie vėlesnes mirtis po to laiko. Daugelyje pranešimų apie įvykį pabrėžiama, kad trūksta įrodymų, pagrindžiančių šiuos tikslius skaičius.
Nepriklausomai nuo tikslių ginčų dėl gleivių detalių, jos daugelį metų sukėlė tikrą choasą šalyje, o po to staiga ir nepaaiškinamai dingo 10-ajame dešimtmetyje. Vis dar nėra visiškai aišku, kas jas sustabdė, tačiau spėjama, kad galėjo turėti įtakos 1999 m. didelės purvo nuošliaužos, dėl kurių reikėjo tiesti naujus kelius.
Tačiau La Mancha Negra, vėl pasirodė (ir tariamai paskutinį kartą) 2001 m. La Mancha Negra pagaliau sunyko kažkada XXI amžiaus 1-ajame dešimtmetyje ir, atrodo, nebegrįžo. Tačiau kaip tai atsitiko, vis dar diskutuojama.
