„Košmaras. Skęstam nesuvokiamu greičiu.“ Šalies sostinę teks palikti visiems laikams (5)
Pasaulinis atšilimas grasina paskandinti dar vieną pasaulio sostinę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liberijos sostinę Monroviją, esančią Vakarų Afrikoje, užlieja Atlanto vandenynas. Neseniai praūžusi audra sunaikino kelias dešimtis pastatų, įskaitant viešbutį. Dėl kylančio jūros lygio Liberija svarsto sostinę perkelti į kitą, sausesnę vietą.
Prieš mėnesį staigūs potvyniai, kuriuos sukėlė smarkios liūtys, privertė iš namų tauktis 50 000 žmonių. Pranešama apie dvi aukas. Vanduo beveik visiškai užtvindė paplūdimius, besitęsiančius nuo sienos su Siera Leone vakaruose iki Dramblio Kaulo Kranto rytuose.
Drėgniausia sostine laikoma Monrovija yra Liberijos vakarinėje Atlanto pakrantėje, tarp vandenyno ir po kiekvieno lietaus plačiai pasklindančios Mesurado upės. Kelis mėnesius virš jos esantys pėsčiųjų tiltai buvo visiškai užlieti vandeniu.
|
Šioje siauroje žemės juostoje gyvena daugiau nei 1,5 milijono žmonių.
Liepos mėnesį keli senatoriai pasiūlė statyti naują miestą, kuris pakeistų Monroviją, kuri pasmerkta visiškai panirti po vandeniu. Plane kol kas nėra tikslios vietos ar finansavimo šaltinių.
„Turime išsikraustyti iš Monrovijos, kuri yra perpildyta, sunykusi ir pasiekė tašką, kai jos nebegalima atstatyti“, – sakė senatorius Dabah Varpilah.
Tokių miestų yra ir daugiau
Monrovijos problema nėra unikali Afrikoje. Daugelis didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų žemyno miestų yra palei Atlanto vandenyno pakrantę; į rytus nuo Liberijos – Abidžanas (Dramblio Kaulo Krantas), Akra (Gana) ir Lagosas (Nigerija), kurie kiekvienais metais praranda savo pakrantę; vakaruose Fritaunas (Siera Leonė), Konakris (Gvinėja), Dakaras (Senegalas). Visi yra pažeidžiami audrų sukeltų poplūdžių ir pakrančių potvynių, kuriuos sukelia kylantis jūros lygis.
Kasmet jūros lygis pakyla daugiau nei 3 mm. Tyrimai rodo, kad šis augimas vis spartėja ir manoma, kad iki 2050 m. jūros lygis pakils 30 cm. Dar blogesnė padėtis Vakarų Afrikoje, kur jūros lygis kasmet pakyla 4 mm.
