Everestas nebebus aukščiausiu kalnu pasaulyje? „Konkurentas jau yra“ ()
Didžiulis kalnų aukštis Himalajuose yra unikalaus įvairių veiksnių derinio rezultatas.
© Imrankhakwani, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fairy_Meadows_and_the_view_of_Nanga_Parbat.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Everestas yra aukščiausias kalnas pasaulyje, jo aukštis siekia 8849 m. Tačiau manoma, kad dėl įvairių veiksnių gali iškilti kitas Himalajuose esantis kalnas, kuris taps dar aukštesniu. Bet ar tai tikrai gali atsitikti ir kaip tai gali atsitikti? Apie tai rašo „Live Science“.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl susidaro labai aukšti kalnai, yra dviejų litosferos plokščių susidūrimas. Vienai plokštei slystant po kita, žemės pluta pakyla ir virsta kalnais.
Kalnų aukštis, atsirandantis dėl plokščių susidūrimo, priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, nuo žemės plutos storio, kurį lemia plokščių susidūrimo stiprumas ir trukmė, ir nuo plutos temperatūros, kuri priklauso nuo jos amžiaus.
|
Žemės pluta panaši į klampų skystį. Kuo pluta šaltesnė, tuo ji klampesnė ir kietesnė. Atitinkamai, storesnė šalta pluta gali sukurti aukštesnius kalnus nei plonesnė ir šiltesnė.
Be plutos storio ir temperatūros, svarbiausias veiksnys, turintis įtakos kalnų aukščiui ir augimui, yra erozija. Dėl didelės erozijos Himalajai yra viena greičiausiai augančių kalnų sistemų Žemėje. Kuo daugiau medžiagų nuneša nuo kalno, upių, ledynų, lietaus ar nuošliaužų, tuo aukštesni kalnai gali tapti.
Erozija yra vienas iš veiksnių, skatinančių kalnų augimą, tačiau dėl jos jie ir mažėja. Ar kalnai kyla, ar leidžiasi, priklauso nuo erozijos greičio ir pakilimo greičio pusiausvyros. Jei kilimo greitis didesnis, kalnas augs. Jei erozijos greitis didesnis, kalnas susitrauks.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Nanga Barbato kalnas, devintas pagal aukštį Žemės kalnas (8125 m aukščio), kuris taip pat yra Himalajuose, auga pakankamai greitai, kad vieną dieną būtų aukštesnis už Everesto kalną.
Tačiau kai kurie mokslininkai abejoja, kad taip nutiks. Nors Nanga Barbato kalnas (esantis Pakistane) dėl sparčios erozijos auga greičiau nei Everestas, dėl stiprių musonų jis taip pat greičiau ardomas. O Everestas auga ir byra lėčiau.
Tačiau negalima atmesti galimybės, kad vieną dieną Himalajuose esančiaam kalnui gali atitekti aukščio rekordas, jei pasikeis orai ir geologiniai veiksniai. Nors ši tikimybė yra labai maža dėl geografinės Himalajų padėties ir ten vykstančių geologinių procesų.
Žemės gravitacija neleis atsirasti kalnui, kuris yra daug aukštesnis už Everestą. Jei atsiras aukštesnis už Everestą kalnas, jo aukštis bus didesnis nuo kelių metrų iki kelių šimtų metrų, bet tikrai ne kilometrų.
