Ikoninis kalnas be baltos kepurės. „Nieko panašaus nebuvo 130 metų“ (Foto) ()
Vienam garsiausių Japonijos simbolių vis dar kažko trūksta.
© Ekrano kopija | https://x.com/S_Nozomi_To/status/1704863270589665401/photo/1
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fudži kalno (arba Fudzijama) viršūnė sniegu nebuvo padengta iki pirmadienio, spalio 28 d. Tokios situacijos nebuvo 130 metų, t. y. nuo matavimų pradžios.
Paprastai garsiausio šalies ugnikalnio šlaituose sniegas pasirodo spalio pradžioje. Šių metų vasara Japonijoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo išskirtinai karšta.
Japonijos meteorologijos tarnybos duomenimis, sniego kalno šlaituose ir viršūnėje nepastebėta. Dar niekada ant Fudži kalno nebuvo užfiksuotas toks ilgas laikotarpis be sniego. Stebėjimai šioje vietovėje pradėti prieš 130 metų. Paprastai šiuo metų laiku viršutinės ugnikalnio dalys jau būna baltos, tačiau 2024-ieji šiuo požiūriu ypatingi.
Without snow topping, Fuji is just a rude poke. pic.twitter.com/OXiEgnRJBY
— sugarboo (@b0nd1blue) October 23, 2022
|
Sniego kepurė ant Fudži kalno stebima nuo 1894 m. rugsėjo 22 d. Vėlesniais metais ji pasirodydvo taip pt rugsėjį, tačiau po Antrojo pasaulinio karo tendencija pasikeitė į spalį.
Sniegas Fudži kalne dažniausiai pasirodo apie spalio 2 d., o pernai sniego kepurė pradėjo formuotis spalio 5 d. Iki šiol paskutinė sniego data buvo spalio 26 d.: 1955 ir 2016 m. Savo ruožtu 1961, 1969 ir 2017 metais pirmieji sniego sluoksniai buvo pastebėti spalio 23 d.
Šiuo metu 2024 m. spalio pabaigoje Fudži kalne vis dar nebuvo užregistruotas sniegas. Tai reiškia, kad visi ankstesni rekordai buvo sumušti.
Kaip naujienų agentūrai AFP sakė sinoptikė Jutaka Katsuta iš Kofu vietos meteorologijos biuro, dabartinės padėties priežastis gali būti siejama su karšta vasara.
„Šią vasarą temperatūra buvo aukšta ir tęsėsi iki rugsėjo, neleisdama atplūsti vėsiam orui“, – sakė Katsuta. Būtent šaltas oras leidžia atsirasti sniegui.
Kitas japonų meteorologas Mamoru Matsumoto sakė manantis, kad „pasaulinis atšilimas yra viena iš priežasčių“, nors vis dar sunku tiksliai nustatyti konkrečią sniego trūkumo priežastį. 2024 m. vasara buvo karščiausia Japonijos istorijoje.
3776 metrus virš jūros lygio iškilęs Fudži kalnas yra ugnikalnis, paskutinį kartą išsiveržęs maždaug prieš 300 metų.
Simetriški jo šlaitai ir (dažniausiai) sniegu padengta viršukalnė yra viena iš dažniausiai turistų lankomų vietų Japonijoje. Kasmet juo užlipa daugiau nei 220 000 žmonių.
Ikoninis kalnas įamžintas daugelyje meno kūrinių, įskaitant garsųjį japonų menininko Hokusai medžio raižinį „Didžioji banga“, kuriame jis yra cunamio bangos fone. Nuo 2013 metų Fudži kalnas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros paveldo objektas.
