Smogė „Didysis vėjas“. „Gūsiai siekė 372 km/val.“ (Video) ()
Mokslininkai įvardino rekordinius vėjo gūsius, tačiau perspėjo, kad šioje kategorijoje yra iš karto keli rekordininkai.
© Government of Odisha, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Trees_under_heavy_wind_in_Odisha_during_cyclone_Fani.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vėjas gali pasiekti nuostabų greitį, priklausomai nuo to, ar jis natūralus, ar sukurtas žmogaus.
Pavyzdžiui, 1934 metais „Didysis vėjas“ smogė Vašingtono kalno observatorijai Naujajame Hampšyre (JAV) – tada jo gūsiai siekė 372 km/val. 1985 metais mikrogūsis (microburst – vertikalus staigus vėjo gūsis) smogė lėktuvui ant kilimo ir tūpimo tako, o 2017-aisiais uraganas Irma nustebino pasaulį neįtikėtinais vėjo gūsiais – 298 km/val.
Bet koks buvo didžiausias kada nors istorijoje užfiksuotas vėjo greitis? Atsakymas nėra toks paprastas, rašo „Live Science“.
Tyrėjai pastebi, kad iš karto yra keli rekordai, priklausomai nuo to, kur vėjas kilo, kas jį sukūrė ir koks prietaisas išmatavo jo stiprumą. Pavyzdžiui, stipriausi Saulės sistemos vėjai užfiksuoti Neptūne: jie juda apie 1770 km/vaal. viršgarsiniu greičiu. Palyginimui, tai yra 1,5 karto daugiau nei garso greitis.
|
Žemėje žmogaus sukurti vėjo tuneliai gali sukurti neįtikėtinus vėjus. Pavyzdžui, NASA Glenno tyrimų centro viršgarsinis vėjo tunelis (Supersonic Wind Tunnel) gali sukurti neįtikėtiną 4321 km/val. vėjo greitį.
Jeigu kalbėtume apie natūralius vėjo gūsius, tai jie daug mažesni.
Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) tvarkomo Pasaulio ekstremalių orų ir klimato įvykių archyvo duomenimis, stipriausias vėjas buvo užfiksuotas Barrow saloje, Australijoje, 1996 metų balandžio 10 dieną, kai izoliuotą salą užklupo atogrąžų ciklonas. Jo greitis siekė 407 km/val. Įdomu tai, kad tokios jėgos pliūpsnis truko ne ilgiau kaip 3-5 sekundes, o jį užfiksuoti mokslininkams prireikė daugiau nei dešimtmečio.
WMO pripažįsta tik vėjo greičio duomenis, surinktus tokiais instrumentais kaip anemometrai, nes tai yra fizinis vėjo matavimas. Paprasčiau tariant, mokslininkai anksčiau užfiksavo didesnį vėjo greitį nei Barrow saloje, bet ne šiais įrenginiais.
Tuo pačiu metu anemometro matavimai turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, jų konstrukcijas gali pažeisti stiprus vėjas, jos gali būti įrengtos tik ten, kur žmonės gali pasiekti. Pavyzdžiui, nėra lengva pakelti anemometrą į 6–13 kilometrų aukštį.
Pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), sraujymės (jet stream) gali pasiekti didesnį nei 443 km/val. greitį.
Šiuo metu mokslnikai tiria rekordinę sraujymę virš Japonijos ir Ramiojo vandenyno vakarinės dalies, kurios greitis siekė 483 km/val. Mokslininkai mano, kad šie vėjo gūsiai iš tikrųjų gali pasiekti naują rekordą.
Tačiau yra ir kitas vėjo greičio matavimo būdas – naudojant Doplerio radarą. Tačiau radaro įrašai nelaikomi WMO vėjo rekordais, nes jie yra nuotoliniai įvertinimai, o ne tiesioginiai matavimai.
