„Platina padengė šiaurinį Žemės pusrutulį.“ Įvyko neįprastas sprogimas ()
Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad vėlyvajame driase įvyko sprogimas, kuris beveik sugrąžino planetą į ledynmetį.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas patvirtina hipotezę, kad kometos sprogimas ankstyvajame driase (Younger Dryas) sukėlė drastiškus klimato pokyčius ir rūšių išnykimą, įvykusį prieš 12 800 metų, rašo „SciTechDaily“.
Pasak mokslininkų, jie randa vis daugiau įrodymų, kad prieš 12 800 metų į mūsų planetos atmosferą pateko suskilusi kometa. Dėl tokio įvykio įvyko staigus klimato pokytis, kuris planetos atšilimą pavertė beveik ledynmečiu.
Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) profesorius Jamesas Kennettas ir jo komanda atrado medžiagų, kurios laikomos netiesioginiu kosminio oro sprogimo įrodymu. Šios medžiagos, įskaitant platiną ir mikrosferules, buvo rastos Naujajame Džersyje, Merilande ir Pietų Karolinoje.
|
Tokių medžiagų buvimas rodo ekstremalų slėgį ir temperatūrą, kurią sukėlė sprogimas.
„Pamatėme, kad slėgis ir temperatūra neatitiko didelių kraterių smūgių, bet buvo tinkami vadinamiesiems „paviršiniams“ oro sprogimams, kurie nepalieka kraterių“, – teigia tyrimo autorius.
Žemės atmosfera kiekvieną dieną yra bombarduojama tonomis kosminių nuolaužų mažų dulkių dalelių pavidalu. Kitame skalės gale yra katastrofiški susidūrimai, pavyzdžiui, Čiksulubo (Chicxulub) asteroidas, kuris prieš 66 milijonus metų nužudė dinozaurus. Šio asteroido smūgio kraterį, kurio plotis yra 150 km, galima rasti Jukatano pusiasalyje Meksikoje.
Skalės viduryje – kosminiai smūgiai, kurie nepalieka kraterių Žemės paviršiuje, tačiau išlieka tokie pat griaunantys. Pavyzdžiui, Tunguskos įvykio smūgio banga išvertė 2150 km² miško, po to, kai beveik 10 km virš Sibiro taigos atmosferoje sprogo 40 m skersmens asteroidas ar kometa.
Kometa, pakeitusi klimatą Ankstyvajame Driase, buvo apie 100 km pločio, o tai yra daug didesnė už Tunguskos įvykio sukėlėją. Skirtumas tas, kad Ankstyvajame Driase kometa suskilo į tūkstančius fragmentų. Šios kometos nuolaužų pasklido po didžiąją dalį šiaurinio pusrutulio, tačiau jų galima rasti ir į pietus nuo pusiaujo.
Šiame sluoksnyje yra neįprastai daug retų medžiagų, tokių kaip iridis, platina, išlydytas stiklas, nanodeimantai ir magnetinės mikrosferos.
