Ar Antarktidoje yra upių? Nustebsite! (Video) ()
Ledo žemyne yra didžiulis vandens kiekis, tačiau dažniausiai jis yra užšalęs.
© brookpeterson, CC BY-ND 2.0 | https://www.flickr.com/photos/brookpeterson/6444796823/in/photostream/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antarktidoje yra didžiulis vandens kiekis, tačiau didžioji jo dalis yra užšalusi, todėl kai kurie žmonės mano, kad lediniame žemyne nėra upių, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Tiesą sakant, Antarktidoje yra daugybė upių ir vandens kelių, iš kurių ilgiausia yra Onikso upė (Onyx River), rašo „IFLScience“.
Techniškai Onikso upė yra tirpsmo vandens srovė, o jos ilgis siekia 32 kilometrus. Tai gali atrodyti nereikšminga, palyginti su 6650 kilometrų Nilo ilgiu, tačiau turint galvoje ledinį kraštovaizdį, kurį ji kerta, tai yra gana nuostabu.
Upė yra Wright slėnyje Antarktidoje ir teka į vakarus nuo Wright žemutinio ledyno iki Vandos ežero – paprastais žodžiais tariant, ji neįteka į vandenyną, o išteka iš jo.
|
Tyrėjai mano, kad upė yra bevandenio drenažo pavyzdys, kai vandens sistemos neįteka į jūrą, o to priežastis – geologinė keistenybė. Ledynai blokuoja patekimą į Wright slėnį, o tai reiškia, kad Oniksas neturi kito pasirinkimo, kaip tik tekėti žemyn į ledu padengtą Vandos ežerą.
Antarktidoje yra žinomi devyni tokie tirpsmo vandens srautai, tačiau jie šiek tiek skiriasi nuo daugelio kitų upių. Pavyzdžiui, Amazonė ir Kongas kyla iš kalnų šaltinio ir galiausiai sudaro upę, tačiau Oniksas teka, kai tirpsta Wright žemutinis ledynas. Dėl to srautas yra pusiau nuolatinis, susidaro tik Pietų pusrutulio vasarą, kai temperatūra yra pakankamai aukšta, kad ištirptų ledas.
Lietus neprisideda prie nuotėkio, nes slėnyje jo pasitaiko labai retai, o tai, kas iškrenta, sublimuoja* prieš patenkant į upę. Tuo tarpu tirpstantis ledynas paprastai aprūpina pakankamai vandens, kad upė tekėtų – per pastaruosius kelis dešimtmečius ypač šiltomis Pietų pusrutulio vasaromis buvo keli potvyniai, o 1984-aisiais mokslininkų komandai iš Naujosios Zelandijos netgi pavyko plaukti Onikso upe.
Klimato kaita taip pat paveikė Onikso upę – mokslininkai nustatė, kad dėl klimato kaitos kylant temperatūrai Onikso tekėjimo sezonas keičiasi ir ilgėja. Tuo pačiu metu upe tekančio vandens tūris, mokslininkų teigimu, tik mažėja.
Mokslininkai pabrėžia, kad Onikso upė yra ne tik didžiausia iš Antarktidos upių, bet ir pati svarbiausia ekologiniu požiūriu. Upė turi savo mini ekosistemą ir palaiko įvairias mikroskopines gyvybes – nuotardigradų ir nematodų iki cianobakterijų ir fitoplanktono. Tyrimai taip pat rodo, kad upės vandenyse žydi dumbliai, tačiau mokslininkai pastebi, kad vargu ar kada nors juose rasime žuvų.
