Aukščiausio Žemės kalno viršūnėje. Paslėpta šimtus milijonų metų. Kas tai yra ()
Ką mes žinome apie aukščiausio kalno visame pasaulyje atsiradimą ir likimą.
© Papa Lima Whiskey 2, CC BY-SA 2.0 | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Mount_Everest_as_seen_from_Drukair2_PLW_edit.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Everestas, taip pat žinomas kaip Džomolungma Tibete ir Sagarmatha Nepale, yra aukščiausias kalnas Žemėje.
Įdomu tai, kad kalno viršūnė yra padengta kalkakmeniu, kuris prieš kelis šimtus milijonų metų gulėjo pasaulio vandenyno dugne, todėl ši vieta gali daug pasakyti apie planetos praeitį, rašo „Discover Magazine“.
Everestas yra puikus pavyzdys, kaip kinta dinamiška mūsų planeta, teigia Kolorado valstijos (JAV) universiteto geologas Seanas Gallenas.
1865 m. Britų karališkoji geografijos draugija Everesto kalną pavadino sero George'o Everesto, 1830–1843 m. Indijos generalinio matininko, garbei. Tačiau pats Everestas nenorėjo, kad viršukalnė būtų pavadinta jo vardu – geografiniams objektams jis mieliau naudojo vietinius pavadinimus.
|
Ir vis dėlto generalinio matininko pareigas einantis Everestas nežinojo vietinių kalno pavadinimų, todėl aukščiausia pasaulio viršūnė ilgainiui tapo Everestu. Šis pavadinimas vis dar plačiai naudojamas šiandien, ypač už Nepalo ir Tibeto ribų.
Everesto aukštis siekia 8849 metrus ir nuo jo viršūnės matosi Tibetas, Indija ir Nepalas. Tačiau tai, atrodo, nėra riba.
Tyrimai rodo, kad visas Himalajų kalnynas ir toliau auga, įskaitant Everesto kalną. Galleno teigimu, jis šiek tiek susitraukia, o paskui vėl kyla, nes mūsų planeta yra dinamiška. Himalajai susiformavo prieš milijonus metų, kai Eurazijos ir Indijos tektoninės plokštės trenkėsi viena į kitą ir pastūmėjo Žemės plutą į viršų. Šiandien šios plokštės vis dar juda, sukeldamos kalnų aukščio pokyčius.
1953 m. gegužę Edmundas Hillary ir Tenzingas Norgay tapo pirmaisiais žmonėmis, pasiekusiais aukščiausią tašką Žemėje. Nuo tada tūkstančiai žmonių visame pasaulyje bandė įkopti į Everesto viršūnę, deja, ne visiems pavyksta.
Statistika rodo, kad bandydami užkariauti Everestą žuvo daugiau nei 300 alpinistų, o dauguma jų kūnų tebėra aukščiausio pasaulio kalno šlaituose. Štai kodėl Everestas kartais vadinamas „aukščiausiomis kapinėmis“ pasaulyje.
Kopimas į Everestą yra techniškai sunkus ir neįtikėtinai pavojingas. Dėl itin mažo deguonies kiekio ir grėsmingų orų teritorija virš 8000 metrų vadinama „mirties zona“. Štai kodėl užkariauti Everestą duota ne kiekvienam. Vėjai mirties zonoje gali pasiekti neįtikėtiną 240 km/val. greitį, o temperatūra kartais gali nukristi iki -60 laipsnių Celsijaus, o jutiminė temperatūra siekti iki -83 laipsnių Celsijaus.
Klimato kaita daro nerimą keliantį poveikį Everestui ir aplinkinėms bendruomenėms. 2022 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad Everesto ledas, kaupęsis maždaug 2000 metų, visiškai ištirpo, o tai įvyko per pastaruosius tris dešimtmečius.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad dėl klimato kaitos ir tirpstančio ledo vietos gyventojams kyla potvynių ir vandens trūkumo pavojus. Tuo pačiu metu padidėjus kritulių kiekiui dideliame aukštyje padidėja lavinų ir uolų griūties tikimybė.
