„Katastrofa. 5 mln. barelių naftos. 75 000 kv. km dėmė“ ()
Meksikos įlanka – įspūdinga Žemės vieta, žavinti savo turtinga praeitimi, šiltais vandenimis ir galingais uraganais. Ši vidaus jūra, primenanti ovalą, jungia Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir Kubos pakrantes. Dėl itin aukštos vandens temperatūros ji laikoma viena šilčiausių pasaulyje, todėl dažnai tampa tropinių audrų ir uraganų gimtine. Ar prisimenate siaubingus uraganus, tokius kaip Katrina, Gustavas ar Ivanas?
© Norman Kuring - NASA Earth Observatory (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Gulf_of_Mexico#/media/File:Sediment_in_the_Gulf_of_Mexico.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi jie susiformavo būtent čia, Meksikos įlankoje! Įdomu tai, kad artimiausiu metu ši įlanka gali būti pervadinta į Amerikos Meksikos įlanką – puiki proga aptarti dar daugiau intriguojančių faktų apie ją.
Pasak mokslininkų, Meksikos įlanka susiformavo maždaug prieš 300 milijonų metų, kai tektoninės plokštės pajudėjo ir nuleido vandenyno dugno dalį, kurią vėliau užliejo jūros vanduo.
Taip gimė ši unikali jūra, kuri tapo svarbia ekosistemos dalimi bei daugelio žmonių gyvenimo pagrindu.
Dar iki europiečių atvykimo įlankos ištekliais sėkmingai naudojosi vietos gyventojai, įskaitant ir majus, kurie čia rado maisto bei statybinių medžiagų.
Pirmasis europietis, 1497 m. tyrinėjęs šiuos vandenis, buvo italas Amerigo Vespučis, o vėliau jį sekė tokie tyrinėtojai kaip Francisco Hernández de Córdoba ir Pamfilo de Narváezas.
Tačiau šių ekspedicijų palikimas dažnai buvo žiaurus – jos lydėtos vietos gyventojų pavergimais.
Laikui bėgant, įlanka tapo pagrindiniu išteklių šaltiniu ir itin svarbiu laivybos centru, o XX a. jos pakrantės pradėtos intensyviai apgyvendinti.
|
Šiandien Meksikos įlanka susiduria su daugybe ekologinių iššūkių.
Naftos išsiliejimai, žemės ūkio teršalai bei mikroplastiko sankaupos kelia rimtą grėsmę jos unikalios jūrų gyvūnijos išlikimui.
Meksikos įlankoje įvyko viena didžiausių per visą istoriją nelaimių
Įspūdinga, tačiau prieš 66 milijonus metų Meksikos įlankoje įvyko viena iš didžiausių katastrofų, kuri pakeitė mūsų planetos istoriją. Būtent šioje vietoje į Žemę atsitrenkė milžiniškas asteroidas, kurio skersmuo siekė apie 14 kilometrų.
Šis dangaus kūnas, žinomas kaip Čiksulubo asteroidas, smogė neįtikėtinu greičiu, net 35 kartus viršijančiu garso greitį, sukeldamas neįsivaizduojamų padarinių grandinę.
Ši katastrofa sunaikino didžiąją dalį gyvūnų ir augalų rūšių, tarp jų ir dinozaurus. Ji tapo ne tik kreidos periodo pabaigos ženklu, bet ir naujos eros pradžia Žemės istorijoje.
Vienas iš stulbinančių asteroido smūgio padarinių buvo milžiniško cunamio sukėlimas. Bangų aukštis pasiekė net 4,5 kilometro, o vandenyno galybė nusinešė viską savo kelyje.
Šios bangos nuvilnijo tūkstančius kilometrų, sugriaudamos pakrančių kraštovaizdžius ir net iš pagrindų pakeisdamos jūros dugną.
Šis įvykis iš esmės ir visiems laikams perrašė Žemės veidą.
Didžiausias kada nors įvykęs naftos išsiliejimas
Net ir šiandien Meksikos įlanka išlieka vieta, kurioje įvyksta pasaulį sukrėčiantys įvykiai. Viena iš didžiausių žmogaus sukeltų katastrofų įvyko 2010 metais, kai naftos platformoje „Deepwater Horizon“ įvyko sprogimas.
Šios tragedijos metu žuvo 11 žmonių, o į aplinką patekęs milžiniškas naftos kiekis pavertė avariją vienu didžiausių ekologinių iššūkių istorijoje.
Per 152 dienas į įlankos vandenis pateko apie 5 milijonus barelių naftos, sudarydami naftos dėmę, kurios plotas siekė net 75 000 kvadratinių kilometrų – tai sudaro beveik 5 procentus visos įlankos teritorijos.
Šios ekologinės nelaimės pasekmės buvo itin skaudžios. Nafta užteršė apie 1770 kilometrų pakrantės, o tūkstančiai jūros gyvūnų žuvo.
Daugiau nei 400 rūšių, įskaitant delfinus ir banginius, susidūrė su išnykimo grėsme. Žvejyba didelėje įlankos dalyje buvo uždrausta, o regiono ekosistema iki šiol jaučia šios tragedijos padarinius.
Išteklių gavyba Meksikos įlankoje
Meksikos įlanka yra turtinga įvairiais ištekliais, kurie itin svarbūs regiono ekonomikai. Šiame regione slypi didelės naftos ir gamtinių dujų atsargos, kurios užtikrina maždaug 17 % visos naftos, išgaunamos Jungtinėse Valstijose.
Tai daro įlanką strategiškai reikšmingą visam šalies energetikos sektoriui.
Įlanka taip pat garsėja jūros gėrybėmis – čia sugaunama apie 40 % JAV komercinės žuvies. Šis regionas yra pagrindinis tunų, krevečių ir austrių tiekėjas.
Be to, sekliose įlankos vietose aktyviai plėtojama krevečių auginimo veikla, prisidedanti prie klestinčios komercinės žvejybos.
Svarbus vaidmuo tenka ir įlankos laivybai. Jos uostai užtikrina ryšius tarp JAV, Meksikos ir Kubos, stiprina regiono ekonominius ryšius ir transporto infrastruktūrą.
2017 m. Meksikos įlankoje buvo aptikta didžiulė negyvoji zona – vandens plotas, kuriame beveik nėra deguonies.
Šis deguonies neturintis regionas užima maždaug 23 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, t. y. didesnį nei daugelio valstybių plotas.
Mokslininkai negyvosios zonos atsiradimą sieja su žemės ūkio atliekų, kurios į įlanką patenka Misisipės upe, išmetimu.
Trąšos ir dirvožemio dalelės skatina spartų dumblių, kurie iš vandens sugeria deguonį, augimą. Dėl to jūros gyvybė atsiduria nepakeliamose sąlygose ir masiškai žūsta.
Deja, negyvosios zonos Meksikos įlankoje nėra retas reiškinys, tačiau ši pranoko visas ankstesnes.
Jos dydis 4,6 karto viršija aplinkosaugos ekspertų nustatytą leistiną ribą. Tokios didžiulės hipoksinės zonos kelia grėsmę visai įlankos ekosistemai, nes žuvys, krevetės ir kiti jūrų gyvūnai žūsta be deguonies.
