50 metrų gylyje. „Jie pasirodė Arktyje...“ Ko jie ieško? (Foto) ()
Nepaisant žemos temperatūros ir ilgų žiemų, Arkties regionuose gausu gyvybės. Mokslininkai nori daugiau sužinoti apie ten vykstančius procesus, todėl jiems sekti naudoja autonomines mašinas. Robotai tyrinėja Arkties vandenyną ir pasiekia vietas, kurių kitai įrangai nepavyko išmatuoti.
© Ekrano kopija | https://x.com/JeromeOLLIER/status/1891962398065512786?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1891962398065512786%7Ctwgr%5Eac1c5727ea30ceecce5c9093a934d4a0e7d2afab%7Ctwcon
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) mokslininkai Arkties vandenynui tirti naudoja autonominius robotus (autonomous underwater vehicle, AUV). AUV stebi procesus Arkties vandenyse ir mokosi priimti sprendimus, mokydamiesi naudotis dideliu duomenų kiekiu.
Prietaisai atlieka matavimus ir siunčia ataskaitas realiu laiku. Remdamiesi surinkta informacija, jie nusprendžia, kur atlikti tolesnius tyrimus. Robotai yra lengvi, todėl juos lengviau transportuoti ir valdyti. Jie yra užprogramuoti taip, kad išvengtų susidūrimo vienas su kitu, kai kerta Arkties vandenyno vandenis. Matavimai atliekami maždaug 50 metrų gylyje. Ko tiksliai jie ieško?
|
AUV seka fitoplanktoną Arkties vandenyne. Jo žydėjimas sudaro jūrų ekosistemų pagrindą, tačiau apie tai žinome labai mažai. Tyrėjai nori suprasti, kas vyksta žydėjimo metu, kaip fitoplanktonas veikia aplinką, kaip žydėjimas vyksta tokiomis ekstremaliomis sąlygomis kaip Arktyje ir ką tai gali pasakyti apie gyvenimą tokiose vietose apskritai. Pavasaris yra pats tinkamiausias metas tokio tipo tyrimams atlikti, nes ilgėjant dienoms ir kylant temperatūrai, fitoplanktono populiacija smarkiai didėja.
Robotai aprūpinti jutikliais, aptinkančiais fluorescenciją, kurią skleidžia chlorofilas – žalias pigmentas, kurį fitoplanktonas naudoja fotosintezei. AUV keičiasi surinktais duomenimis tarpusavyje ir su operatoriais per palydovą, o tai pagerina informacijos srautą, kai pralaidumas yra ribotas.
AUV reikalingi, nes be jų būtų sunku atlikti pilnus matavimus. Robotas gali padaryti tai, ko negali vandens mėginių ėmiklis: jis gali aptikti mažiausias fitoplanktono sankaupas.
„Vandenynas nuolat keičiasi ir mes niekada negalėsime visko nuolat matuoti. Siekdami kuo geriau suprasti vandenyną, turime sutelkti savo pastangas į įdomiausias sritis“, – sako profesorius Martinas Ludvigsenas.
Kelių autonominių povandeninių transporto priemonių, teikiančių duomenis realiuoju laiku, naudojimas kartu su tiksliniu mėginių ėmimu leidžia geriau suprasti konkrečiam taškui būdingą fitoplanktono žydėjimą ir vandenyno procesus.
Nepaisant žemos temperatūros ir ilgų žiemų, Arkties regionuose knibžda gyvybės. Svarbu, kad mokslininkai suprastų sudėtingus klimato ir ekosistemų procesus šiuose regionuose. Robotai bus naudojami tolesniuose projektuose. Iki šiol atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Plos One“.
