Smogė monstrinis cunamis. Baltijos jūroje. Lietuvos pašonėje (0)
© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/3286681/free-photo-image-ocean-waves-cc0-sea
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis dramatiškas įvykis giliai įsirėžė į Darlovo gyventojų atmintį. Tiek, kad biblinė Tvano scena, pavaizduota ant bareljefo, puošiančio Šv. Marijos bažnyčios sakyklą, buvo siejama ir tebėra siejama su įsimintinu 1497 m. potvyniu, užklupusiu Darlovą.
Ypač stebina istorijos fragmentas apie Krupy kaimą pasiekusį vandenį, nuvertusį vietinį vėjo malūną. Šis kaimas šiuo metu yra nutolęs 8 kilometrus nuo jūros pakrantės. Jei bangos galėtų pasiekti taip toli, o nuosėdos nusėstų taip toli nuo paplūdimių, ko negalėtų padaryti net stipriausia audra, kyla klausimas: kas tai buvo iš tikrųjų? Mokslininkų teigimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas – cunamis.
Susieję geologinius duomenis su vertingais kronikos įrašais, mokslininkai nustatė, kad 1497 m. Darlovą užgriuvo mažiausiai 3 metrų aukščio cunamis, 1757 m. Kolobžegą ir Mžežyną, o vėliau, 1779 m., Lebą ir Trzebiatovą.
Natūralu, kad šios bangos palietė visą Lenkijos pakrantę, taip pat ir kaimynines teritorijas – nuo Karaliaučiaus iki Liubeko. Tačiau tokie tikslūs pasakojimai buvo išsaugoti tik Darlovo kronikose, nes būtent ten gyveno vienuoliai, kurie ne tik mokėjo rašyti, bet ir atidžiai stebėjo šį reiškinį bei skrupulingai dokumentavo.
