„Vienas dingo, kitas pateko į ledo spąstus.“ 6000 km². Tyrimas vyko sudėtingomis sąlygomis ()
Pasaulis pirmą kartą gavo unikalią progą pažvelgti į tai, kaip didžiuliai ledkalniai veikia vandenynų ekosistemas.
© AlKalenski (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/iceberg-ocean-ice-snow-winter-8162195/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, pasitelkę robotus-planerius, ištyrė vandenis aplink legendinį A-68a ledkalnį – milžiną, kuris 2017 m. atsiskyrė nuo Larseno C ledyno Antarktidoje. Jo plotas buvo įspūdingas – beveik 6000 km², o tai sudarė didelę dalį viso šelfinio ledyno.
Tyrimas vyko sudėtingomis sąlygomis – ledkalnis nuolat judėjo, o atstumas tarp mokslininkų ir planerių siekė daugiau nei 12 tūkst. kilometrų.
Vienas planeris dingo, kitas pateko į ledo spąstus, bet po 17 dienų grįžęs jis pateikė svarbių duomenų, leidusių mokslininkams įvertinti, kaip šie ledo gigantai veikia vandenynus.
|
Paaiškėjo, kad ledkalnis tirpo iš apačios ir sujudino gilųjį šalto vandens sluoksnį, kuris paprastai veikia tarsi užraktas – jis sulaiko vertingas maistines medžiagas jūros dugne. Kai ledas pradeda tirpti, šis barjeras suyra ir mineralais praturtintas vanduo, kartu su pačiu tirpstančiu ledu, kyla į paviršių. Tokiu būdu į paviršines ekosistemas patenka geležis, silicis ir kitos medžiagos, reikalingos planktonui ir visai mitybos grandinei.
Pasak tyrėjų, tokie procesai turi didžiulę įtaką biologinei įvairovei bei klimato sistemai. Jie keičia, kaip šiluma ir anglies dioksidas cirkuliuoja tarp vandenynų ir atmosferos.
Kadangi klimato atšilimas lemia dažnesnį ledkalnių formavimąsi, šios įžvalgos tampa vis svarbesnės mūsų planetos ateičiai.
