„Maždaug tokio dydžio plotas, kaip Dainavos ir Labanoro girios. Kiek daug dar turime suprasti“ ()

2025-05-30

Atlikus pirmą išsamią giluminių nardymų analizę paaiškėjo, kad žmonės tiesiogiai tyrė tik nedidelę dalį – mažiau nei 0,001 proc. – pasaulinio gelmių dugno, tad didžioji mūsų planetos dalis dar neištirta.

Asociatyvi nuotr.
© seth0s (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/dive-old-under-water-underwater-677990/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vandenynai sudaro 71 proc. viso Žemės paviršiaus ploto, o apie 93 proc. šio ploto sudaro gilusis jūros dugnas, kuriam priskiriamas dugnas, esantis giliau nei 200 metrų. Nors didžioji dalis šio vandenyno regiono buvo kartografuota naudojant palydovus ir laivuose įrengtus sonarus, labai mažai kas buvo stebėta tiesiogiai.

Jūros gelmes pradėjome tyrinėti tik XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai buvo sukurti povandeniniai laivai, galintys pasiekti reikiamą gylį. Dabar Katherine Bell iš JAV pelno nesiekiančios organizacijos „Ocean Discovery League“ ir jos kolegos išanalizavo 43 681 nuo to laiko atliktų giluminės povandeninės veiklos įrašų – kad įvertintų, kiek giluminio jūros dugno buvo tiesiogiai ištirta.

„Asus Zenbook A14“: Plonas, super lengvas, ištvermingas, ir su „Snapdragon“ galia (2025 UX3407 Copilot+ PC modelio APŽVALGA)

4317

Kiek lengvas gali būti nešiojamas kompiuteris? Išbandęs naujausią „Asus Zenbook A14 UX3407 Copilot+ PC“ likau labai maloniai nustebintas tiek dizainu, tiek našumu, tiek jo ištverme.

Išsamiau

Komanda apskaičiavo, kad tiesiogiai stebėta nuo 2130 iki 3823 kvadratinių kilometrų jūros dugno, t. y. maždaug tokio dydžio plotas, kaip Dainavos ir Labanoro girios, kartu sudėjus. Taigi 99,999 proc. jūros dugno liko nepastebėta. „Tai iš tiesų rodo, kiek mažai žinome ir kiek daug dar turime suprasti“, – sako K. Bell.

Ji atkreipia dėmesį, kad hidroterminės versmės, kurios palaiko gyvybės gausą jūros gelmėse, buvo atrastos tik 1977 m., kai jas netoli Galapagų salų pirmą kartą pastebėjo giliavandenis povandeninis laivas. „Dabar žinome, kad tamsoje gali glūdėti ištisos ekosistemos, kurios maitinasi iš jūros dugno kylančiu karštu mineralinių medžiagų turtingu vandeniu“, – teigia mokslininkė.

Komanda taip pat nustatė, kad per 67 metus giluminių nardymų mažiau nei 20 proc. jų vyko atviroje jūroje, kitaip vadinamuose tarptautiniuose vandenyse. Vietoje to, giliavandenių vandenų stebėjimai vyrauja JAV, Japonijos ir Naujosios Zelandijos vandenyse – 71 proc. visų nardymų. K. Bell sako, kad tai prilygsta ištisiems žemynams, kurie lieka neištirti.

„Jei tyrinėjote tik Šiaurės Amerikos, Japonijos ir Naujosios Zelandijos žemę, kaip iš tikrųjų galite žinoti, kas yra Afrikos savanose ar Pietryčių Azijos miškuose, – sako mokslininkė. – Mums reikia kur kas reprezentatyvesnio ir mažiau šališko žvilgsnio į gilųjį jūros dugną.“

Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.

Parengta pagal „New Scientist“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt