Vaizdas, sukrėtęs internetą. „Google Maps“ vandenyno viduryje aptiko Žemės „juodąją skylę“ ()
Ar tai juodoji skylė, praryjanti vandenyno platybes? O gal slapta karinė bazė, netyčia pamiršta paslėpti nuo smalsių akių?
© „Google Maps“ nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2021 m. spalį internetas ūžė nuo spekuliacijų, kai „Google Maps“ užfiksavo keistą vaizdą Ramiojo vandenyno viduryje. Ten, kur turėtų būti tik vanduo, atsirado mįslinga juoda trikampė dėmė, primenanti paslaptingą skylę ar duobę. Šis radinys iš karto pakurstė vaizduotę, ir socialiniuose tinkluose ėmė plisti pačios įvairiausios teorijos.
Nuo sąmokslo teorijų iki paprastos tiesos
Kaip aprašė „Live Science“, visuotinis susidomėjimas apėmė internautus. Ar tai juodoji skylė, praryjanti vandenyno platybes? O gal slapta karinė bazė, netyčia pamiršta paslėpti nuo smalsių akių? Kai kurie net spėliojo, kad tai gili skylė po Žemės paviršiumi. Bulvarinė spauda nedelsdama pasigriebė šias spekuliacijas, dar labiau pakurstydama sensaciją.
|
Tačiau, kaip dažnai nutinka, tiesa pasirodė esanti daug paprastesnė ir gerokai mažiau dramatiška. Paslaptingoji juoda dėmė buvo ne kosminė anomalija, o nedidelė, negyvenama Vostoko sala, priklausanti Kiribačio Respublikai, esančiai pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Vostoko salos fenomenas: kodėl ji atrodo juoda?
Ši sala, nutolusi apie 6000 kilometrų nuo Australijos, užima vos 0,25 kvadratinio kilometro plotą. Iš kosmoso ji atrodo beveik visiškai juoda dėl ypač tankios ratiklių medžių (lot. Pisonia grandis) dangos. Šie tamsiai žali medžiai auga taip arti vienas kito, kad iš viršaus susilieja į vientisą, tamsią masę, sukuriančią nepaprastos ir paslaptingos skylės iliuziją.
Žvelgiant iš jūros lygio, Vostoko sala atrodo kaip įprastas koralinis atolas, apaugęs šiais savitais medžiais. Ratiklės medžiai yra unikalūs tuo, kad auga neįtikėtinai tankiai, nepalikdami vietos kitiems augalams ir užstodami beveik visą šviesą. Įdomu tai, kad kitose pasaulio dalyse šie medžiai kartais tampa spąstais paukščiams – sėklos taip įsipainioja į jų plunksnas, kad paukščiai nebegali pakilti ir žūsta, palikdami kaulų krūvas po medžių šakomis.
Atrastoji dykynė: Vostoko salos istorija ir dabartis
Vostoko salą 1820 metais atrado rusų tyrinėtojai. Nėra jokių įrodymų, kad joje kada nors būtų nuolat gyvenę žmonės. Net ir šiandien sala lieka negyvenama, nes joje trūksta gėlo vandens šaltinių.
Ji stovi tyli ir vieniša Ramiojo vandenyno viduryje, apaugusi medžiais, kurie iš kosmoso atrodo kaip juoda paslaptis. Tai, kas prasidėjo kaip laukinis gandas ir plačiai nuskambėjusi sąmokslo teorija, baigėsi paprastu, bet kartu ir nuostabiu atsakymu: gamta kartais iš tiesų mus nustebina savo paprastu, bet įspūdingu grožiu ir gebėjimu sukurti optines iliuzijas.
