Šalis katastrofiškai grimzta po žeme. Iki 30 cm per metus ()
Iranas yra viena iš šalių, kuriose žemės nusėdimo lygis yra didžiausias – kai kuriose šalies vietovėse jis grimzta iki 30 cm per metus.
© Ensie & Matthias, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aerial_View_of_Central_Tehran.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai teigia, kad dėl vandeningųjų sluoksnių išeikvojimo Irane dirvožemis visoje šalyje labai greitai nusėda. Šiuo metu daugiau nei 31 400 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos grimzta greičiau nei 10 milimetrų per metus. Tačiau yra ir ekstremalesnių zonų, kur centriniame Irane esančio Rafsandžano miesto rajone dirvožemis grimzta 34 centimetrais per metus.
Dėl užsitęsusios sausros dėl šio žemės nuslūgimo kyla pavojus maždaug 650 000 žmonių gyvybėms, be to, šalyje gresia vandens ir maisto trūkumas.
Irane apie 60 % vandens tiekiama iš požeminių vandeningųjų sluoksnių. Lidso universiteto (JK) komanda, vadovaujama Jessicos Payne, nusprendė išsiaiškinti, kaip vandeningojo sluoksnio išeikvojimas gali paveikti žemės nusėdimą.
|
Tyrėjai nustatė 106 įgriuvusių žemės plotų, tai sudaro apie 2 % šalies teritorijos.
„Irano grimzdimo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje. Visame Irane nustatėme apie 100 vietų, kur grimzdimas vyksta greičiau nei 10 milimetrų per metus. Europoje atvejai laikomi ekstremaliais, jei jie viršija 5–8 milimetrus per metus“, – sako Payne.
Ekspertai teigia, kad žemė slūgsta dėl gruntinio vandens pumpavimo, o 77 % šio kritimo yra susiję su žemės ūkiu. Pavyzdžiui, Rafsandžano regione vyrauja labai sausas klimatas, tačiau ten yra pistacijų plantacijų, o gruntinis vanduo naudojamas labai intensyviai. 34 cm per metus grimzdimas šiame regione gali atrodyti ne toks didelis. Tačiau ilgainiui tai reiškia, kad per 10 metų žemė nugrims apie 3–4 metrus.
Pasak Payne, didelė dalis įgriuvimo visuose 106 taškuose negrįžtama.
