Jie slėpė tai 18 metų? Atskleista tiesa apie galingą sukrėtimą Žemės centre ()
Atrodytų, jog mūsų planeta jau seniai yra gerai pažinta, tačiau jos giliausiuose sluoksniuose slypi paslapčių, apie kurias nė nesapnavome. Viena iš jų paaiškėjo tik išanalizavus beveik prieš du dešimtmečius surinktus duomenis. Pasirodo, 2007 metais pačiame Žemės gelmių centre įvyko kažkas nepaprasto. Reiškinys buvo toks stiprus, kad galėjo paveikti magnetinį lauką, saugantį mus nuo mirtinai pavojingos kosminės radiacijos. Kodėl apie tai sužinome tik dabar?

© Tom Patterson (Public Domain) | https://picryl.com/media/north-atlantic-seafloor-with-text-432a8b
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
GRACE palydovai atskleidžia nerimą keliantį signalą
Charlotte Gaugne Gouranton vadovaujama tyrėjų komanda iš Paryžiaus Cité universiteto išanalizavo NASA vykdytos GRACE misijos (2006–2008 m.) duomenis. Jų darbo rezultatai buvo paskelbti tik 2025 metais žurnale „Geophysical Research Letters“. Mokslininkai aptiko neįprastą gravitacinį signalą šiaurės–pietų kryptimi rytinėje Atlanto vandenyno dalyje. Įdomu tai, kad šis reiškinys sutapo su stipriausiu per visą GRACE misijos laikotarpį užfiksuotu geomagnetiniu sukrėtimu.
Tyrėjai atmetė paviršines šio signalo priežastis, tokias kaip vandenyno vandens pasiskirstymo pokyčiai. Kaip pažymi tyrimo bendraautorė Isabelle Panet:
„Taigi, bent iš dalies šaltinis turi slypėti kietojoje Žemės dalyje. Jis turi kilti iš labai gilios srities.“
|
Tikėtinas šaltinis – vadinamoji D” sluoksnio zona, esanti ties branduolio ir mantijos riba. Tai itin ekstremali aplinka maždaug 2900 km po mūsų kojomis, kur temperatūra siekia apie 4000 °C, o slėgis milijonus kartų viršija paviršiaus sąlygas. Drąsiausia hipotezė šį reiškinį aiškina kaip bridžmanito – pagrindinio apatinės mantijos mineralo – fazinį virsmą. Manoma, kad procesas vyko Afrikos LLSVP (angl. Large Low Shear Velocity Province) srityje – vienoje iš dviejų milžiniškų giliųjų mantijos struktūrų. Tokie dinamiški pokyčiai galėjo sukelti uolienų medžiagos persiskirstymą, branduolio–mantijos ribos formos pakitimus ir trikdžius Žemės magnetiniame lauke. Nors tai skamba neįtikėtinai, palydoviniai duomenys atrodo patvirtinantys šią teoriją.
Poveikis mūsų apsauginiam skydui
Šis atradimas yra itin svarbus siekiant suprasti, kaip formuojasi Žemės magnetinis laukas. Laiko sutapimas tarp gravitacinės anomalijos ir 2007 m. užfiksuoto intensyvaus geomagnetinio sukrėtimo leidžia manyti, kad egzistuoja tiesioginė sąsaja tarp procesų planetos gelmėse ir jos magnetinės apsaugos. Branduolio ir mantijos ribos topografijos pokyčiai gali paveikti skysčio judėjimą išoriniame branduolyje, o būtent jis atsakingas už magnetinio lauko generavimą. Tai subtilus mechanizmas, nuo kurio priklauso gyvybės apsauga Žemėje nuo kosminės spinduliuotės.
Šiuos tyrimus tęsia 2018 m. gegužę paleista GRACE-FO misija. Jos dvyniai palydovai skrenda orbita, vienas nuo kito nutolę apie 220 kilometrų, ir matuoja atstumą tarp savęs iki vieno mikrono tikslumu. Svarbiausia šios misijos naujovė – eksperimentinis lazerinis instrumentas, galintis pagerinti matavimų tikslumą net dvidešimt kartų, palyginti su tradicinėmis sistemomis. Kaip aiškina misijos komandos narys Mike Gross:
„Tai bus pirmas kartas, kai atliksime aktyvų lazerinį matavimą tarp dviejų kosminių aparatų.“
Atrastas prieš 18 metų reiškinys iš naujo įžiebė diskusijas apie procesus Žemės gelmėse. Nors mokslas padarė milžinišką pažangą, mūsų planeta vis dar slepia paslapčių, kurių įminimas laukia ateityje. Kiekviena tokia anomalija yra dar viena dėlionės dalis, padedanti suprasti mechanizmus, saugančius gyvybę Žemėje. Tačiau tai tik pradžia – daugybė klausimų vis dar neturi atsakymų, o ateityje jų tik daugės.
