Jie pavertė didžiulę dykumą žaliu rojumi. Šimtmečio projektas (Video) ()
Kinai dar kartą įrodė, kad nėra neįveikiamų kliūčių siekiant infrastruktūros plėtros ir klimato tikslų.
© Ekrano kopija | https://x.com/XH_Lee23/status/1903390497982275995?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1903390497982275995%7Ctwgr%5Ea7f6a3bf07df76f4378c217a0809515e7e2987bd%7Ctwcon%5Es
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandien šalis savo teritorijoje privalo turėti viską, kas yra didžiausia, gražiausia ir brangiausia pasaulyje. Naujausios Kinijos investicijos kelia susižavėjimą visame pasaulyje, tačiau tik ateitis parodys, ar kinai nepjauna šakos, ant kurios sėdi.
Kinija pamažu trina dykumas iš savo žemėlapio, sausringas žemes paversdama žaliosiomis erdvėmis. Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2012 m. buvo apželdinta 65 000 km2 dykumos – tai Lietuvos dydžio plotas. Ši įspūdinga pažanga yra platesnių pastangų kovoti su dykumėjimu, kuris paveikia didžiąją šalies dalį, įskaitant Gobio ir Taklamakano dykumas, dalis.
China is erasing deserts from its map.
— Li Zexin 李泽欣 (@XH_Lee23) March 22, 2025
By far, 65 million mu of desert has been greened. That's around the same area of Denmark. pic.twitter.com/BDnRvvlt60
|
Kinų žurnalistas Li Zexin paskelbė įtraukiantį vaizdo įrašą, iliustruojantį šį reiškinį. Jame matyti dramatiškas kontrastas tarp besidriekiančių smėlio kopų ir didžiulių žalių laukų, kur medžiai ir pasėliai sudaro natūralią kliūtį. Šis projektas ne tik pagerina kraštovaizdžio estetiką, bet ir siekia apsaugoti dirvožemį nuo erozijos bei sumažinti smėlio audrų, kurios kamuoja šiaurinius Kinijos regionus, dažnumą.
Įdomu tai, kad šių pastangų istorija siekia 1978 m., kai buvo pradėta istorinė programa, žinoma kaip Didžioji žalioji siena. Ši iniciatyva apima medžių ir augalų sodinimą didžiulėse teritorijose, siekiant padidinti miškų plotą šiaurinėje Kinijoje nuo 5 % iki 15 %, taip stabdant dykumų plitimą. Neseniai įgyvendinant projektą buvo baigta kurti 3046 kilometrų ilgio žalioji juosta aplink didžiausią Kinijoje Taklamakano dykumą. Šis didžiulis darbas truko 46 metus.
Metodai apima eksperimentus su įvairiomis medžių rūšimis, kurios yra prisitaikusios prie sausų sąlygų. Jie taip pat naudoja kopų stabilizavimo metodus, naudodami tinklus ir drėkinimą. Iki 2050 m. projekto tikslas – sukurti daugiau nei 35 mln. hektarų mišką, todėl tai yra didžiausias ekologinis projektas pasaulyje.
China is erasing deserts! So far, China has forested a total area the size of Denmark... #China #Climatepic.twitter.com/UhB3nq2Swr
— Zhang Meifang (@CGMeifangZhang) May 17, 2025
Pasiekimai yra reikšmingi, nes Kinija tapo pirmąja šalimi planetoje, pasiekusia nulinį žemės degradacijos augimą, prisidėdama prie 25 % padidėjusio pasaulinio žaliųjų lapų ploto nuo 2000 iki 2017 m. Žalinimas sumažino dykumų plotą 65 000 km2 ir atkūrė 118 000 km2 degraduotos žemės, taip žymiai sumažindamas smėlio audrų dažnumą ir intensyvumą šiaurinėje Kinijoje.
Šios pastangos ne tik apsaugo žemės ūkį ir vandens išteklius, bet ir veikia kaip anglies dioksido kaupimo priemonė, padedanti siekti pasaulinių klimato tikslų. Miškų danga išaugo iki beveik 25 % šalies teritorijos, todėl gerėja biologinė įvairovė ir vietos bendruomenių pragyvenimo šaltiniai.
Nepaisant sėkmės, projekto tvarumas tebėra prieštaringas. Kritikai atkreipia dėmesį į mažą medžių išgyvenamumą, per didelį vandens sunaudojimą regionuose, kuriuose trūksta vandens, ir monokultūrų naudojimą, kuris gali sutrikdyti ekosistemas.
Nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį dykumėjimas sumažėjo nuo 27,2 % iki 26,8 % šalies sausumos ploto, tokie iššūkiai kaip klimato kaita ir būtinybė toliau sodinti išlieka. Ateitis priklauso nuo pritaikytų metodų, geresnio vandens išteklių valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant išvengti ilgalaikio neigiamo poveikio gamtai ir klimatui.
