„Zombis“ bunda... Atgyja po 710 000 metų ()
Tyrėjai netikėtai atrado, kad pietryčių Irane esantis ugnikalnis, kuris, kaip manoma, buvo užgesęs šimtus tūkstančių metų, toks nėra, o duomenys rodo, kad milžinas rodo išsiveržimo požymius.
© Amirhossein Nikroo, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Taftan_Volcano.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, tyrinėjantys Taftano ugnikalnį, esantė pietryčių Irane, per 10 mėnesių, nuo 2023 iki 2024 m., užfiksavo 9,7 centimetro pakilimą piko metu. Teigiama, kad pakilimą galėjo sukelti karštų skysčių ir dujų sankaupos arba magma, prasiskverbianti 5 kilometrus po paviršiumi ir didinanti slėgį hidroterminėje sistemoje .
2024 m. duomenys taip pat rodo padidėjusį vulkaninį aktyvumą, įskaitant matomus dūmus ir pelenus iš ugnikalnio kraterio. Vulkanai laikomi užgesusiais, jei jie nebuvo išsiveržę nuo holoceno epochos, kuri prasidėjo prieš 11 700 metų.
Pasak vyresniojo naujojo tyrimo autoriaus, vulkanologo Pablo Gonzalezo, pastaruoju metu stebimas Taftano aktyvumas rodo, kad jį labiau tikėtina vadinti neveikiančiu, o ne užgesusiu. Paprastai tariant, nors ugnikalnis šiandien neišsiveržia, po juo didėja slėgis, todėl ateityje jis gali išsiveržti tiek tyliai, tiek smarkiai.
|
Be to, naujojo tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad Taftanas yra aktyvesnis nei manyta anksčiau. Komanda taip pat teigė, kad rezultatai pabrėžia neatidėliotiną poreikį iš naujo įvertinti subdukuotą Makrano ugnikalnių lanką – ugnikalnių grandinę pietų Irane ir Pakistane, nes naujas Taftano aktyvumas rodo, kad dabartiniai pavojaus vertinimai gali būti pasenę.
Po ugnikalnių paviršiumi yra magma ir karšti skysčiai, ir šioms medžiagoms įšilus, išsiskiria tokios dujos kaip vandens garai, anglies dioksidas, sieros dioksidas, vandenilio sulfidas ir vandenilio fluoridas. Kai po žeme padidėja slėgis, dujos linkusios išsiveržti, kildamos aukštyn per įtrūkimus ir angas paviršiuje. Mokslininkai nustatė, kad 2024 m. gegužės 16 ir 28 d. įvyko du dideli dujų įvykiai, rodantys laikiną slėgio ir dujų srauto padidėjimą.
Komandos išvados pagrįstos nauja palydovinių duomenų analizės technika, vadinama faziniu filtravimu, kuri leido mokslininkams pašalinti atmosferos trukdžius ir gauti daug aiškesnį Žemės paviršiaus judėjimo vaizdą. Komanda taip pat išanalizavo kilimo laiką ir padarė išvadą, kad deformacijos šaltinis yra negiliai, maždaug 450–600 metrų žemiau viršūnės.
Vulkano vakarinis ir rytinis šlaitai taip pat judėjo, tačiau deformacijos pobūdis neatitiko kritulių ar žemės drebėjimų, o tai rodo, kad ją sukėlė ugnikalnio viduje vykę procesai.
Tai, kad po trikdžių nebuvo jokių atgalinio nusėdimo požymių, rodo, kad po viršūne gali išlikti padidėjęs slėgis – paprastai tariant, užgesęs laikomas Taftano ugnikalnis iš tikrųjų gali būti pavojingas.
Tačiau nepaisant nerimą keliančių tyrimo rezultatų, mokslininkai tvirtina, kad nėra pagrindo bijoti gresiančio išsiveržimo, tačiau turėtume atidžiau stebėti ugnikalnį.
Taftanas yra stratovulkanas, esantis pietryčių Irane, netoli sienos su Pakistanu. Jis iškilęs maždaug 4000 metrų virš jūros lygio, todėl yra aukščiausia viršūnė regione.
