Pasaulis, kokio dar nematėme. 2050 m. Žemė bus kitokia ()
Reikės papildomos vietos.
© Momonator (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/sunset-vision-future-departure-1336853/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klarko universiteto mokslininkai sukūrė interaktyvų internetinį žemėlapį, kuris rodo, kaip Žemė atrodys 2050 metais. Mokslininkai teigia, kad Žemės ateitį lems tiek technologinė pažanga, tiek besikeičiantis klimatas. Žemėlapis buvo sukurtas remiantis dabartiniais duomenimis apie žemės dangą ir pokyčių tempą, siekiant parodyti, kaip Žemės paviršius atrodys ateityje.
Ši interaktyvi priemonė leidžia lengvai palyginti dabartinę žemės dangą su prognozėmis 2050 m. Dėl paprasto meniu ir integruoto slankiklio galima greitai pamatyti pokyčius, kurie įvyks miškų ekosistemose ir žemės ūkio paskirties žemėse.
Žemėlapyje naudojamos skirtingos spalvos, kad būtų pavaizduoti skirtingi žemės tipai. Šioje spalvų sistemoje dominuoja šios spalvos:
- Rožinė žymi dirbamą žemę
- Geltona žymi pievas
- Šviesiai žalia žymi lapuočių miškus
- Tamsiai žalia simbolizuoja spygliuočių ir visžalius miškus
- Pilkai balta žymi vietoves su reta augmenija
- Smėlio žymi vietoves be augmenijos
- Mėtų žalia žymi užliejamas lygumas
- Raudona žymi urbanizuotas vietoves
|
Žemėlapio analizė rodo, kad daugelis regionų patirs reikšmingų pokyčių. Vietoj dabartinių žaliųjų plotų gali atsirasti naujų dirbamos žemės plotų. Ilgainiui kylantis jūros lygis gali sukelti problemų ir tapti rimta grėsme daugeliui Europos pakrančių regionų.
Pasak mokslininkų, labiausiai pokyčių pažeidžiamos yra tos vietovės, kuriose iki šiol buvo mažiausiai žmonių įsikišimo. Jos pajus ne tik klimato kaitos pasekmes, bet ir procesus, atsirandančius dėl žemės ūkio ir technologijų plėtros, todėl reikės papildomos vietos.
Žemėlapio autoriai pabrėžia, kad „iki šiol įvykusių pokyčių supratimas suteikia galimybę sukurti tvarią ateitį“. Šie pokyčiai galėtų padėti geriau suprasti mūsų planetos poreikius ateinančiais dešimtmečiais.
.png)
