Baltijos jūra tapo didžiuliu radiatoriumi – štai kas laukia gyventojų ()
Gana greitai reaguoja į atmosferos pokyčius.
© AchimF (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/water-waves-sea-beach-baltic-sea-5172404/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Temperatūra Baltijos jūroje yra aukštesnė nei bet kada anksčiau per 2011–2024 m. stebėjimų istoriją, teigia Suomijos meteorologijos instituto tyrėjas Mika Rantanenas.
Dabartinę temperatūrą bangų plūduras, matuojantis Baltijos jūros temperatūrą, srovę ir bangas, jau klasifikuoja kaip didelę jūrinę karščio bangą. Jūros paviršiaus temperatūra prie bangų plūduro yra 9 laipsniai, o sezoninis vidurkis – 6,5 laipsnio.
Temperatūra taip pat aukštesnė už įprastą ir prie kitų Suomijos meteorologijos instituto bangų plūdurų, pavyzdžiui, Suomijos įlankoje ir šiaurinėje Baltijos jūros dalyje.
Baltijos jūros šiluma beveik išimtinai susijusi su šiltu oru, kuris ankstyvą rudenį vyravo Fenoskandijoje. Rytinėje ir pietrytinėje Suomijos dalyse buvo didesnis slėgis, o Atlanto regione – žemas slėgis.
|
„Tai visą rudenį skatino pietines oro sroves, kurios palaikė šilumą virš jūros paviršiaus“, – aiškina Rantanen.
„Šilta jūra pakrančių zonose veikia kaip „radiatorius“, todėl jose būna daugiau šilumos nei sausumoje. Tai reiškia, kad žiema nepasiekia pakrantės taip greitai, kaip sausumoje. Atvira ir šilta jūra taip pat veikia kaip drėgmės šaltinis jūriniams lietums ir sniego liūtims, jei virš jūros teka pakankamai šalto oro masių. Jei vėjas pučia tinkama kryptimi, tokios liūtys gali susitelkti į ilgas juostas ir pasiekti pakrantę, sukeldamos sniego chaosą“, – sako tyrėjas.
Ilgainiui Baltijos jūros paviršiaus temperatūra kyla. Tačiau klimato kaita gali tik iš dalies paaiškinti dabartinius nukrypimus, nes jie labiau susiję su šiltu bendru klimatu. Pasak Rantaneno, ilguoju laikotarpiu pakraščių jūros, tokios kaip Baltijos jūra, sušils sparčiausiai iš visų jūros zonų.
Jūros vandens šilimas ir klimato kaita daro poveikį Baltijos jūrai. Daugėjant žiemos kritulių, iš žemės į jūrą patenka daugiau maistinių medžiagų, todėl daugėja dumblių (eutrofikacija) ir trūksta deguonies žuvims.
Nukenčia rūšys, kurios klesti švariuose arba vėsiuose vandenyse, pavyzdžiui, kuojos ir lašišos, o kuojos ir ešeriai taip pat klesti šiltuose ir drumstuose vandenyse.
Jūros ledo dangos kiekis mažėja, o laikas, kad ji pasidengia, dengia ledu, trumpėja. Dėl to Baltijos žieduotiesiems ruoniams ir sykams sunkiau daugintis.
Dabar, kai orai vėsta, paviršiaus temperatūra Baltijos jūroje pradeda kristi.
„Manau, kad paviršiaus temperatūra pradeda sparčiai kristi dabar, kai orai vėsta, tačiau dėl šilto rudens gali prireikti daug laiko, kol temperatūra pasieks normalų lygį tam metų laikui. Viskas priklauso nuo to, kiek iš tikrųjų atšąla oras ir kiek ilgai jis tęsis. Apskritai temperatūra Baltijos jūroje gana greitai reaguoja į atmosferos pokyčius ir, priklausomai nuo bendrų oro sąlygų, sušyla arba atvėsta. Taip yra todėl, kad Baltijos jūra yra sekli ir atskirta nuo Atlanto vandenyno, todėl atmosferos požiūriu ji beveik kaip didelis ežeras“, – pažymi Rantanenas.
