Kaip 11 aukštų daugiabutis! Mokslininkams šokas. Rekordinės vandenyno bangos smogė Europai ()
Mokslininkai gavo unikalią galimybę patikrinti savo okeanografinius modelius ekstremaliomis sąlygomis.
© ESA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas geba nustebinti net ir labiausiai patyrusius tyrėjus, ką puikiai parodė 2024 m. gruodį siautėjęs Ramiojo vandenyno štormas. Tuo metu palydovai užfiksavo beveik neįsivaizduojamo aukščio bangas.
2024 metų gruodžio 21 d. Europos kosmoso agentūrai priklausantis palydovas SWOT užfiksavo neįprastą reiškinį – bangas, kurių vidutinis aukštis siekė beveik 20 metrų, o pavieniai gigantai kilo net iki 35 metrų. Įsivaizduokite 11 aukštų pastatą, lekiantį vandenynu ekspreso traukinio greičiu – taip atrodė šie jūriniai kolosai.
Milžiniškos bangos – vis dažnesnės
Įdomu tai, kad tas pats štormas tapo fonu dviem legendiniams įvykiams banglenčių sporto pasaulyje. Kol drąsuoliai siekė rekordų Havajuose vykusiose Eddie Aikau Big Wave Invitational varžybose ir Kalifornijos Maverick’s vietovėje, mokslininkai gavo unikalią galimybę patikrinti savo okeanografinius modelius ekstremaliomis sąlygomis.
|
Fabrice’o Ardhuino vadovaujami Prancūzijos fizinės ir erdvinės okeanografijos laboratorijos tyrėjai šiam štormui suteikė Eddie vardą ir sekė jo poveikį net 24 tūkst. km nuotolyje. Per vos dvi savaites Šiaurės Ramiajame vandenyne gimusios bangos nukeliavo įspūdingą kelią – per Drake’o sąsiaurį iki pat tropinės Atlanto vandenyno dalies. Toks energijos žygis per pusę pasaulio rodo, kaip vienas oro reiškinys gali paveikti vandenyno sąlygas visiškai kituose regionuose.
2025 m. rugsėjį žurnale PNAS pasirodė tyrimas, pateikęs netikėtų išvadų. Paaiškėjo, kad iki tol naudoti skaitmeniniai modeliai pervertindavo ilgiausių vandenyno bangų energiją. Iš tikrųjų energija telkiasi dominuojančiose audros bangose – tai mokslininkai palygino su boksininku, kuris sukaupia jėgą keliems stipriems smūgiams, o ne išsklaido ją į daugybę silpnesnių.
Šis proveržis tapo įmanomas dėl palydovinių technologijų, kurios iš esmės pakeitė okeanografiją. Anksčiau tyrėjai daugiausia rėmėsi kompiuterinėmis simuliacijomis ir plūdurų matavimais, tačiau šie dažnai neatlaikydavo galingiausių štormų. SWOT suteikia nuolatines stebėsenos galimybes iš orbitos – tai nepasiekiama tradicinėms matavimo priemonėms.
ESA Climate Change Initiative Sea State duomenys rodo, kad per pastaruosius 34 metus aukščiausios bangos buvo užfiksuotos 2014 m. sausį, per Atlanto štormą Hercules. Tuomet jos siekė 23 metrus, sukeldamos didelę žalą nuo Maroko iki Airijos. Nors Eddie nepagerino rekordo pagal pavienių bangų aukštį, jis išsiskyrė išskirtinai didele vidutine banga milžiniškame plote.
Dabar prieš mokslą stovi naujas iššūkis – ištirti ryšį tarp tokių reiškinių intensyvumo ir klimato kaitos. Ardhuinas pripažįsta, kad tai nebus paprasta, nes tokio masto štormai įvyksta maždaug kartą per dešimtmetį, o tai apsunkina ilgalaikių tendencijų nustatymą. Situaciją dar labiau komplikuoja jūros dugno reljefo įtaka pakrančių bangavimui.
Vis dėlto naujos palydovinio stebėjimo galimybės teikia vilties geriau suprasti šiuos procesus. Tokie įrankiai kaip SWOT yra būtini laikais, kai klimato kaita gali daryti įtaką ekstremalių oro reiškinių dažniui ir stiprumui. Jie gali padėti geriau apsaugoti pakrančių bendruomenes nuo galingų štormų padarinių – tai ypač svarbu milijonams žmonių, gyvenančių šalia vandenynų.
