Kažkas tamsaus kyšo Sacharos dykumoje... Iš kosmoso užfiksuoti paslaptingi dariniai (FOTO) ()
mano, kad šios struktūros lemia retų smėlio kopų atsiradimą Sacharoje.
© Ekrano kopija | https://x.com/adiba_afri7178/status/1995909896072823000/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2023 m. astronauto darytoje nuotraukoje matyti trys tamsios kalvos, dar vadinamos mesomis, iškilusios virš Sacharos dykumos dalies pietų Mauritanijoje. Manoma, kad šios formacijos yra vieno paleozojaus darinio liekanos ir prisidėjo prie nuostabių smėlio kopų susidarymo.
Trys senovinės juodosios mezos netoli Sacharos dykumos, vadinamos Tamsiosiomis struktūromis, greičiausiai lėmė retų smėlio kopų susidarymą aplink jas, teigia tyrėjai. Be to, manoma, kad šios struktūros sukūrė nuostabią „zoną be kopų“.
Trio of 'black mesas' leftover from Paleozoic era spawn rare sand dunes in the Sahara — Earth from space
— Afrin Zaman adiba (@adiba_afri7178) December 2, 2025
From hundreds of kilometers over Soil, circling satellites routinely capture breathtaking pictures of our planet’s most extraordinary scenes.https://t.co/W8XMKpe8IV pic.twitter.com/Tgw6PD64zh
|
Tamsūs, plokščiaviršūniai dariniai yra maždaug 13 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Geru miesto pietinėje Mauritanijoje, kuriame gyvena apie 22 000 žmonių. Smėlio akmenys sudaryti iš smiltainio ir stačiai iškilę virš aplinkinių lygumų, pasiekdami 300–400 metrų aukštį virš žemės. Didžiausia iš trijų mesų yra apie 9,5 kilometro pločio plačiausia vieta, o ketvirtoji yra į šiaurę nuo visų trijų, todėl yra šiek tiek už astronauto padarytos nuotraukos ribų.
Tamsią kalvų spalvą lemia „akmens lakas“ – juodas molio pagrindu susiformavęs sluoksnis, kuriame gausu mangano ir geležies oksidų, kuris, anot mokslininkų, per tūkstančius metų susidaro ant plikų ir sausų uolienų. Taip pat manoma, kad šią dangą tikriausiai iš dalies „pritvirtino“ mikroorganizmai ir ji susideda iš daugybės mikrono dydžio sluoksnių.
Nuotraukos kairėje pusėje, į vakarus nuo Stalo kalnų, plyti nederlinga uolėta lyguma su keistu smėlio kopų trūkumu. Tačiau į rytus nuo banguojančių kalvų galite pamatyti keletą gana didelių kopų, kurios, atrodo, kyla iš juodų uolų.
Pasak mokslininkų, nuotraukoje matyti du pagrindiniai smėlio kopų tipai:
- retos „kopiančiosios kopos“ (climbing dunes) – didesnės, į kalnagūbrius panašios smėlio krūvos, susikaupusios palei rytinius mesų šlaitus;
- barchanai – yra dažnesnės ir sudaro dryžuotą mesos „uodegą“.
Įdomu tai, kad smėlio kopos susidaro tik rytinėje mesų pusėje, nes vėjas pučia daugiausia iš ten, nešdamas smėlį, kuris vėliau nusėda ant švelnių šlaitų, supančių juodas uolas.
Smėlis nesikaupia į vakarus nuo mesų dėl reiškinio, vadinamo „vėjo erozija“. Jį sukelia itin greiti sūkuriai, susidarantys vėjui susispaudžiant tarp mesų ir pustant smėlį nuo plokščių kalvų.
Kitame astronauto 2014 m. darytoje nuotrauoje šis keistas efektas matomas didesniame plote. Nuotraukoje matyti aksominės kopos, besitęsiančios daug toliau nuo mesų, taip pat kita didesnė mesa į rytus.
Ši astronauto nuotrauka, daryta 2014 m., rodo, kad trys mesos ir jų kopos yra daug didesnės sistemos dalis. (NASA/ISS program)
Manoma, kad visos mesos susiformavo prieš 541–251,9 milijono metų ir buvo vieno masyvaus kalnų darinio, kurį nuo to laiko ardė tūkstantmečius trukusi vandens ir vėjo erozija, dalis.
