Jie pavertė milžinišką dykumą žaliu rojumi. Šimtmečio projektas stulbina (VIDEO) ()
Kinija dar kartą įrodė, kad nėra neįveikiamų kliūčių siekiant infrastruktūros plėtros ir klimato tikslų. Naujausios Kinijos investicijos kelia susižavėjimą visame pasaulyje, tačiau tik ateitis parodys, ar kinai pjauna šaką, ant kurios sėdi.
© Ekrano kopija | https://x.com/XH_Lee23/status/1903390497982275995?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1903390497982275995%7Ctwgr%5E2d84f96cef4f6da8166e426d0907f3c9ad4a47e8%7Ctwcon%5Es
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija pamažu trina dykumas iš savo žemėlapio, paversdama nederlingas dykvietes gyvybingomis oazėmis.
Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2012 m. buvo apželdinta stulbinami 65 000 kvadratinių kilometrų dykumos – Lietuvos dydžio plotas. Ši įspūdinga pažanga yra plataus masto pastangų kovoti su dykumėjimu, kuris kelia grėsmę didelėms šalies teritorijoms, įskaitant Gobio ir Taklamakano dykumas, dalis.
Šio reiškinio mastą puikiai iliustruoja kinų žurnalisto Li Zexin paskelbtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti dramatiškas kontrastas tarp nelygių kopų ir plačių žaliųjų juostų, kur medžiai ir pasėliai sudaro natūralią apsauginę kliūtį. Šis projektas ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir, dar svarbiau, apsaugo dirvožemį nuo erozijos bei sumažina šiaurės Kiniją kamuojančių smėlio audrų dažnumą.
China is erasing deserts from its map.
— Li Zexin 李泽欣 (@XH_Lee23) March 22, 2025
By far, 65 million mu of desert has been greened. That's around the same area of Denmark. pic.twitter.com/BDnRvvlt60
|
Šios iniciatyvos ištakos siekia 1978 m., kai buvo pradėta monumentali „Didžiosios žaliosios sienos“ programa. Jos tikslas – padidinti šiaurinės Kinijos miškų plotą nuo 5 % iki 15 % ir sustabdyti smėlio dykumų plitimą. Neseniai, po 46 metų darbo, buvo baigta kurti 3046 kilometrų ilgio žalioji juosta aplink Taklamakano dykumą – didžiausia šalyje.
Kovai su gamtos stichijomis naudojami įvairūs metodai – nuo kopų stabilizavimo tinklais ir drėkinimo iki sausrai atsparių rūšių sodinimo. Iki 2050 m. planuojama apželdinti mišku daugiau nei 35 mln. hektarų, todėl tai yra didžiausias ekologinis projektas pasaulyje.
Poveikis apčiuopiamas. Kinija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pasiekusia nulinį žemės degradavimą, ir 2000–2017 m. jai teko 25 % pasaulinio žaliųjų plotų augimo. Buvo atkurta 118 000 kvadratinių kilometrų degraduotos žemės, o tai daro didelę įtaką regiono klimatui. Nauji miškai (jau dengiantys beveik 25 % šalies teritorijos) saugo žemės ūkį, vandens išteklius ir sugeria CO₂, taip remdami kovą su klimato kaita.
Nepaisant sėkmės, projektas tebėra prieštaringai vertinamas. Kritikai atkreipia dėmesį į tvarumo problemas: mažą kai kurių sodinių išgyvenamumą, didžiulį vandens sunaudojimą sausringuose regionuose ir su monokultūromis susijusią riziką.
Nors per pastarąjį dešimtmetį dykumėjimo paveiktas plotas sumažėjo nuo 27,2 % iki 26,8 %, iššūkių vis dar išlieka. „Didžiosios žaliosios sienos“ ateitis priklausys nuo naujų technologijų diegimo ir išmintingo vandens valdymo, užtikrinant, kad jos ekologinė sėkmė netaptų Pyro pergale.
