Vandenyno dugne. Kažkas sukelia neįprastus žemės drebėjimus ()
Žemės drebėjimai vandenyno dugne retai siejami su gyvybe netoli paviršiaus. Tačiau tyrimai rodo, kad giliavandeniai seisminiai virpesiai gali būti svarbūs Pietų vandenyno reiškiniai.
© MARUM, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:MARUM_Schwarzer_Raucher.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausi tyrimai rodo, kad žemės drebėjimai, įvykstantys tūkstančius metrų gylyje, gali nulemti, kaip intensyviai gyvybė klesti pačiame vandenyno viršuje ir regioniniu mastu.
Fitoplanktonas, mikroskopiniai organizmai, plaukiojantys viršutiniuose vandens sluoksniuose, yra jūrų ekosistemų pagrindas. Jie gamina deguonį, sugeria anglies dioksidą ir maitina kitas mitybos grandinės grandis.
Stanfordo universiteto (JAV) komanda įrodė, kad didžiulis fitoplanktono žydėjimas Pietų vandenyne yra susijęs su seisminiu aktyvumu giliai Žemės plutoje. Šie žemės drebėjimai stimuliuoja hidrotermines versmes (hydrothermal vent, dar vadinamos juodaisiais rūkaliais, black smoker), kad padidintų geležies, pagrindinės planktono maistinės medžiagos, išsiskyrimą.
|
„Peržiūrėję archyvuotus palydovinius duomenis, pamatėme, kad tas pats žydėjimas vienais metais gali išaugti iki Kalifornijos dydžio, o kitais metais susitraukti iki Delavero dydžio. Paaiškina pagrindinis tyrimo autorius“, – dr. Casey Schine.
Mokslininkai ilgai ieškojo šio kintamumo priežasčių. Vandenyno paviršiaus temperatūra ar jūros ledo plotas nepaaiškino skirtumų. Tik biologinių duomenų ir žemės drebėjimų įrašų derinys davė proveržį. Paaiškėjo, kad kuo daugiau 5 balų ar stipresnių žemės drebėjimų įvyko mėnesiais prieš vasarą pietiniame pusrutulyje, tuo gausesnis buvo žydėjimas.
„Mūsų tyrimas parodė, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis metinio žydėjimo dydį, buvo žemės drebėjimų skaičius ankstesniais mėnesiais“, – pabrėžia dr. Schine.
Mechanizmas yra stebėtinai fizikinis. Smūgiai „atkemša“ hidroterminių versmių kanalus ir palengvina geležies turtingų, šiltų skysčių iškilimą į paviršių.
„Tai pirmasis tyrimas, kuriame dokumentuojamas tiesioginis ryšys tarp vandenyno dugno seisminio aktyvumo ir fitoplanktono augimo šalia paviršiaus“, – teigia straipsnio bendraautoris prof. dr. Kevinas Arrigo.
Pasekmės yra toli siekiančios. Fitoplanktonas minta kriliais, kurie savo ruožtu maitina pingvinus, ruonius ir banginius. Tyrėjai netgi užfiksavo kuprotųjų banginių buvimą ypač intensyvių žydėjimų vietose. Tuo pačiu metu šių procesų vaidmuo pasaulinėje anglies dioksido absorbcijoje vis dar menkai suprantamas.
„Kuo daugiau sužinosime apie šias sistemas, tuo geriau suprasime vandenynų gebėjimą pašalinti CO₂ iš atmosferos“, – daro išvadą prof. dr. Arrigo.
