Tik vienas žmogus nusileido. Į „Pragaro vartus“ Turkmėnistane. Kas jam nutiko? (VIDEO) ()
Darvazos dujų krateris, vadinamas „Pragaro vartais“, dega nuo 1971 m. ir tik dabar pradeda gesti. Tai populiari turistų lankoma vieta, tačiau istorijoje tik vienas žmogus nusileido į duobę, kurioje nuolat dega dujos ir kur būti mirtinai pavojinga.
© Ekrano kopija | https://www.youtube.com/watch?v=RDwsPczaBCI
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darvaza, arba, kaip ji dar vadinama Turkmėnistane, „Karakumo švytėjimas“, yra degantis krateris, iš kurio nuo 1971 m. trykšta gamtinės dujos. Būti šalia jo nepakenčiama dėl karščio, tačiau vienas mokslininkas vis dėlto ten nusileido su specialiu karščiui atspariu kostiumu.
Pasak vienos legendos, Darvaza buvo sukurta, kai sovietų geologai gręždami netyčia užtiko dujų kamerą ir vėliau ją padegė, bandydami sulaikyti mirtinas dujas ir užkirsti kelią jų plitimui. Inžinieriai manė, kad dujos išdegs per kelias savaites, tačiau krateris dega jau daugiau nei 50 metų (nenuostabu, turint omenyje, kad šalis turi ketvirtus pagal dydį gamtinių dujų rezervus pasaulyje).
Pažymėtina, kad Turkmėnistane nėra jokių oficialių šio incidento įrašų, nes atitinkami dokumentai yra įslaptinti, neprieinami arba jų nėra archyvuose – laikantis šalies slaptumo politikos. Šie „Pragaro vartai“ dega netoli Darvazos kaimo, esančio Karakumų dykumos širdyje, o jų apytiksliai matmenys yra 60–70 metrų pločio ir 20 metrų gylio.
|
Krateris yra netoli Darvazos kaimo, 260 km nuo Ašchabato. Pats kaimas buvo likviduotas 2004 m.
Ši pragariška duobė matoma už daugybs kilometrų ir tapo viena iš populiariausių turistų lankomų vietų Turkmėnistane. Nepaisant akivaizdaus šios degančios bedugnės nesvetingumo, lankytojų pasakojimai rodo, kad, kaip bebūtų keista, krateryje galima rasti gyvybės požymių.
Vienintelis žinomas žmogaus nusileidimas į kraterį buvo Kanados tyrinėtojo George'o Kourounio. 2013 m. lapkritį Kourounis su „National Geographic“ nukeliavo į Darvazos dujų kraterio dugną, kad surinktų dirvožemio mėginių „Extreme Microbiome“ projektui ir ištirtų galimus gyvybės požymius atšiaurioje kraterio aplinkoje. Apsirengęs specialiu karščiui atspariu kostiumu, Kourounis ugningoje bedugnėje galėjo praleisti apie 17 minučių.
Įdomaus tyrimo epizodo metu Kourounis misiją apibūdino kaip „nežemiškos gyvybės paieškas čia pat, Žemėje“, atsižvelgiant į tai, kad kraterio atšiauri, metano turtinga aplinka primena kai kurias planetas už mūsų Saulės sistemos ribų. Ir iš tiesų, jie rado gyvybės požymių. Kourunio ekspedicija kraterio dugno dirvožemyje rado kelias bakterijų rūšis.
Kalbėdamas apie savo apsilankymą apokaliptiniuose „Pragaro vartuose“, Kourounis sakė: „Ten siautėja neįtikėtinai daug liepsnų. Dega ir dieną, ir naktį. Jei atsistosite ant krašto, galite išgirsti ugnies riaumojimą. Karštis, jei būsite pavėjinėje pusėje, yra nepakeliamas. Pakraščiuose ir arčiau centro yra tūkstančiai mažų gaisrų. Tai labai pavojinga vieta.“
Dabar, po daugiau nei 50 metų siautėjusių liepsnų, atrodo, kad Darvazos kraterio gaisras pagaliau slūgsta, nors ir pamažu. Šių metų birželį vykusioje spaudos konferencijoje Turkmėnistano valstybinės energetikos bendrovės „Turkmengaz“ direktorė Irina Lurieva pasauliui pranešė, kad krateris pagaliau pradeda išdegti, sakydama: „Jei anksčiau didžiulis ugnies švytėjimas buvo matomas kelis kilometrus, šiandien likęs tik silpnas degimo centras.“
